Koks gamtos vaidmuo žmogaus gyvenime? (Donelaitis, Baranauskas)

Visais laikais gamta, jos didybė buvo neišblėstantis kūrybos šaltinis meno kūrėjams. Jos svarbą galime pastebėti Antikos laikų kūriniuose ir net švietėjiškoje literatūroje. Tai dar labiau išryškėjo XVIII a. vidurio Europos kūrybos laikotarpiu, kuomet atsirado nauja literatūrinė kryptis – sentimentalizmas. Jos atstovai, nusivylę materializmu bei racionalizmu, kuris buvo būdingas klasicistinei kūrybai, iškėlė jausmų pasaulį, žmogaus sąžinę, gerumą ir, visų svarbiausia, - žmogaus ryšį su gamta. Sentimentalizmo idėjas dar labiau išplėtojo XVIII ir XIX amžių sandūroje susiformavęs romantizmas, kurio atstovai dievišką pradą ir įkvėpimą taip pat įžvelgė gamtoje. Romantikams didingas gamtos peizažas galėjo atskleisti tikrojo dvasinio gyvenimo paslaptis, galėjo atspindėti jų jausmus bei juos paguosti.
Žymiausias minėtojo švietėjiško požiūrio atstovas, kuriam gamta buvo didžiausias kūrybos šaltinis – XVIII a. Mažojoje Lietuvoje gyvenęs ir kūręs Kristijonas Donelaitis. Pietistinio judėjimo pažiūrų išugdytas, Donelaitis savo kūryboje aukštino natūralias dorybes, tokias kaip darbštumas bei teisingumas. Tai ryškiai atsispindi daugiaplaninėje, hegzametru parašytoje poemoje „Metai“. Ši poema vaizduoja žmogaus gyvenimą gamtos ciklų laikotarpyje, jo ryšį su gamta. Keturios “Metų” dalys atspindi keturis metu laikus ir pasakoja apie Vyžlaukio valsčiaus būrų bei ponų gyvenimą. Įdomu tai, jog kiekvienas metų laikas itin siejasi su žmogaus gyvenimu: „Pavasario linksmybėse” būrai linksmi, nekantrauja pradėti darbus. Jie visi „kribždėti pagavo” ir „ošims pasikėlė”. Štai rudenį perteikiama visai kita nuotaika - rudens lašai būrą liūdina ir prislėgia. Pasikartojantys metų laikai ir tobulai sutverta bei sutvarkyta gamta tampa pavyzdžiu žmogui. Tai galima pastebėti alegorinės reikšmės gamtos vaizduose. Vienas jų – lakštingalos paveikslas. Iš pradžių gėrimasi jos nuostabiu balsu, o vėliau atkreipiamas dėmesys į pilką ir neišvaizdų jos rūbą. Tai, mano manymu, švietėjams būdingas pavyzdys. Jis pamoko žmogų, kad neišvaizdus rūbas nėra blogis, jei turi savy talentą, tokį kaip nuostabusis lakštingalos balsas. Šis pavyzdys dar kartą įrodo, kad Donelaičiui gamta – ne vien įkvėpimo šaltinis,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!