Agrarinis mentalitetas XX a. antros pusės lietuvių literatūroje (R. Granauskas ir M. Martinaitis)

Žemės tema yra labai svarbi lietuvių senojoje literatūroje. Lietuvos poetai (Maironis, A. Baranauskas, K. Donelaitis ir kt.) gyvenimą siejo su gamta, žemės jėgomis, jos galiomis, kurios, kaip tikėta, teikė žmogui sveikatą, derlių, maistą ir kitus pragyvenimui svarbius dalykus. XX-XXI a. rašytojas Romualdas Granauskas novelėje „Duonos valgytojai“ ir apysakoje „Gyvenimas po klevu“ vaizduoja žemdirbio pasaulį, atskleidžia lietuvio agrarinį mentalitetą, dabarties ir praeities priešpriešas ir, deja, šnekama apie agrarinės kultūros „saulėlydį“. XX-XXI a. poeto Marcelijaus Martinaičio „Kukučio baladėse“ vaizduojamas laiko patikrintas ryšys su vieta bei tradicinių ir modernių vertybių susidūrimas. Tiek R. Granausko, tiek M. Martinaičio kūryboje jaučiamas didelis susirūpinimas dėl kultūrinių tradicijų nykimo.
XX-XXI a. rašytojas Romualdas Granauskas novelėje „Duonos valgytojai“ ir apysakoje „Gyvenimas po klevu“ atskleidžia agrarinės kultūros esmę bei žemdirbio pasaulio nesiliaujantį nykimą. Granausko kūrybai būdingi gamtos ir buities vaizdai – kiemas, šulinys, medis, paukštis – visa tai, kas amžinai šalia žmogaus. Jis jaučiasi artimas agrarinei kultūrai, žavisi ilgaamže žemdirbio patirtimi, pasaulio vaizdais ir žmogaus būsena. Pasak rašytojo, tik iš kartos į kartą perduodama išmintis tampa tikra tradicija, paveldimų vertybių sistema, nes tradicinis gyvenimo būdas jungia bendruomenę, sieja kartas, nuo kurių ryšio priklauso tautinės kultūros egzistencija. Agrarinį mentalitetą Granausko novelėje ,,Duonos valgytojai” įprasmina pagrindiniai veikėjai Rimkai. Jų kasdienybėje išryškėja žemdirbiškos pasaulėjautos, papročių ir buities svarba bei noras perduoti ilgaamžes lietuviškas tradicijas ateities kartoms. Ryte senieji Rimkai keliasi kartu su saule, nes žino, kad nevalia taip ilgai gulėti, kai laukia šitiek darbų. Jie mėgaujasi žemės darbais, nesibodi jų, vienąkart per metus kepa duoną, pasikviečia kaimynus jos paragauti. Tam ruošiamasi visą dieną: ,,senoji džiaugdamasi košia pieną į senovišką kanikę su stiklo langeliu apačioje: įleis į šulinį, ir vakare jis bus kaip ledinis, o duona – tik iš po krosnies”, senasis Rimkus atneša puskibirį molio, skilų, pakuria duonkepį. Tiek seniesiems Rimkams, tiek jų svečiams Narkams, Rimgailoms ir Medutienei ,,duona – tai sūnai, dirvos,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!