Martinaitis
Aputis
Ezopo kalba – perkeltinių prasmių stilistika, užšifruojanti priešingas esamam režimui idėjas metaforų, aliuzijų, parafrazių priemonėmis bei nutylėjimo pauzėmis, konstruojanti dvilypį kūrinio planą, aiškų visuomenei ir neįkandamą cenzūrai. Ezopo kalba Lietuvoje paplito XX a. šeštajame – aštuntajame dešimtmetyje. Buvo vartojami kultūriniai įvaizdžiai, žadinantys tautinę savimonę ir laisvę, nes tuo metu lietuvių literatūrai buvo taikoma labai griežta cenzūra. Todėl ne vienas Lietuvos menininkas bandė ją apeiti ištobulintu ezopinės kalbos šifru ir taip nutolti nuo socialistinio realizmo reikalavimų. Tokį kūrybos būdą naudojo ir XX amžiaus žinomi rašytojai : M. Martinaitis, S. Geda, J. Aputis. Šių menininkų kūrybą ir aptarsiu savo kalboje.
Marcelijus Martinaitis - XX a. žymus poetas, modernistas, kuris taip pat bandė apeiti cenzūrą panaudodamas ezopinės kalbos šifrą. Kadangi išmokti kalbėti užuominomis, užšifruoti eilėraščio mintį tuomet kiekvienas negalėjo to padaryti. Ezopo kalbos šifras pasakydavo daug daugiau nei publicistika ar stambioji proza, cenzūros stebima kur kas akyliau. Vienas svarbiausių jo poezijos motyvų – senosios valstietiškos pasaulėžiūros susidūrimas su moderniu pasauliu ir jos žlugimas. Ši tema ryški ir M. Martinaičio eilėraštyje „Kukutis nori pamatyti tėvynę“. Eilėraščio kalbantysis – folkloro personažas keistuolis Kukutis. Jis kalbasi tarsi pats su savimi, mąsto apie gyvenimą, tačiau iš pirmo žvilgsnio Kukučio mintys atrodo naivios, alogiškos ir netgi kvailos. „Taip ilgai nemačiau tėvynės,/ dirbdamas jos laukus, taisydamas šiaudinius stogus“. Kažkada anksčiau Kukutis yra matęs tėvynę, o dabar, nors ir turėdamas tiesioginį santykį su ja (dirbdamas tėvynės laukus), jau ilgą laiką nebemato. Turint galvoje, kad eilėraštis parašytas Lietuvos sovietinės okupacijos metais, toks paradoksas gali nusakyti tėvynės sąvokos dvilypumą: nors Kukutis dirba SSRS laukus, tačiau nelaiko jos savo tėvyne. Tėvynė jam – Lietuva, o dirbami laukai ir šiaudiniai stogai – senojo Lietuvos kaimo simbolis. Taip pat Martinaičio poezijos rinkinys simbolišku pavadinimu „Akių tamsoj, širdies šviesoj“ : jame aiškiai atskirta, kas oficialu, matoma, ir tai, kas glūdi žmogaus širdyje, kuo galima tikėti ir pasidalyti...
Šį darbą sudaro 833 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!