Savos ir svetimos kultūros susidūrimas lietuvių literatūroje

Kultūra - žmogaus bei visuomenės gerbiami ir puoselėjami objektai, reiškiniai, papročiai. Kiekvienos tautos kultūra yra skirtinga. Ją sudaro tradicijos, istorja, kūryba, kalba. Kartais taip nutinka, kad kaikuriems žmonėms svetima kultūra yra priimtinesnė už savąją. Jie perima svetimtaučių gyvenimo būdą, tradicijas, išsižada savos kultūros. Tai vadinama nutautėjimu. Tačiau būna ir tokių žmonių, kurie iki mirties lieka ištikimi protėvių tikėjimui, laikosi jų gyvenimo būdo. Būtent svetimos ir savos kultūros susidūrimą pavaizdavo lietuvių rašytojai – Vincas Krėvė – Mickevičius klasikinėje tragedijoje ,,Skirgaila“ ir Kristijonas Donelaitis epinėje poemoje ,,Metai“.
Dauguma žmonių gyvena pagal protėvių papročius, išpažįsta protėvių tikėjimą. Susidūrus skirtingoms religijoms kyla barniai, kivirčai. Būtent pagonių ir krikščionių tarpusavio santykius pavaizdavo Vincas Krėvė - Mickevičius tragedijoje ,,Skirgaila“. Šis kūrinys buvo parašytas Kaukaze rusų kalba per Pirmąjį pasaulinį karą. Tačiau režisierio Boriso Dauguviečio prašymu buvo išverstas į lietuvių kalbą ir pastatytas Kauno Valstybės Teatre. Dramoje susipina dviejų pasaulių vaizdai – krikščionių ir pagonių. Ką tik krikščionybę priėmusioje Lietuvoje gyvenantys pagoniai atkakliai priešinasi krikščionių doktrinai. Tai galime pastebėti jau klasikinės lietuviškos tragedijos pradžioje, kur aprašomas pokalbis tarp dviejų bajorų – Butrimo ir Davainio. Vyrai su nostalgija ilgisi pagonystės laikų, kai nebuvo kertamis ąžuolai, lietuvių dievai nebuvo apleidę Lietuvos krašto, visur ,,skambėdavo daina“ (juokas). Ištikimiausio pagonio protėvių tikėjimui pavyzdys – Stardas, kuris priekaištavo Lietuvos valdovui Skirgailai, kad išsižadėjo protėvių tikėjimo, Lietuvos dėvų, o priėmė krikščionybę. Stardas pasižadėjo likti pagoniu iki mirties. Prieš mirtį (buvo nudurtas ietimi per Skirgailos susirėmimą su vokiečiu Kelleriu), kai kunigas jį pakrikštijo, garsiai sušuko, kad niekados nebuvo ir nebus krikščioniu. Skirgaila savo sprendimą priimti krikščionybę motyvuoja tuom, kad trokšta taikos su vokiečiais ir lenkais. Priėmus krikščionybę įsitvirtins taika tarp tautų. Dramoje yra pastebima ryški nesantaika tarp lenkų ir lietuvių. Lenkai, atėję į puotą, supyko ant valdovo, kad jis liepė palaiminti maistą eretikui...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!