Žemaičių papuošalai IX–XII amžiuje

II-1. Suktinės antkaklės su kabliuku ir ąsele galuose
II-2. Antkaklės netordiruotu lankeliu, įvairaus skerspjūvio ir tokiu pat užsegimu
II-3. Antkaklės netordiruotu lygiu lankeliu, smailėjančiais galais be užsegimo
II-4. Antkaklės užkeistais tordiruotais galais
II-5. Vytinės antkaklės plonėjančiais galais su kabliuku ir ąsele galuose
II-6. Vytinės antkaklės kilpiniais užkeistais galais ir vytinės įvijinės antkaklės
II-7. Apvaros.
III. Krūtinės papuošalai
III-1. Lankinės žieduotosios segės
III-2. Lankinės aguoninės segės
III-3. Lankinės laiptelinės segės
III-4. Pasaginės segės atvyniotais arba cilindriniais galais
III-5. Pasaginės segės kampuotais galais
III-6. Pasaginės segės žvaigždiniais galais
III-7. Pasaginės segės aguoniniais galais
III-8. Pasaginės segės gyvuliniais galais
III-9. Pasaginės segės praplatintais galais
III-10. Smeigtukai
IV. Rankų papuošalai
IV-1. Apyrankės gyvuliniais galais
IV-2. Žiedai
Apibendrinimas ir išvados
Literatūros sąrašas
Įvadas
Žemaičiai – viena iš baltų genčių. Patys baltai susiformavo iš į Pabaltijį atsikrausčiusių indoeuropiečių maždaug II tūkstantmetyje pr. Kr. VI a. pr. Kr. susiformuoja vakarų baltų gentys, V a. pr. Kr. – rytų. Nors dar IV a. pabaigoje atsirado nedidelė žemaičių etnokultūrinė sritis. Žemaičių gentys šiaurėje ribojasi su žemgaliais, o Minijos, Virvytės ir Ventos aukštupiuose – su kuršiais. Žemaičiai laidodavo plokštuminiuose kapinynuose. Žmonių nedegino (XI a. pradėjo plist ir degintinų kapų paprotys, bet išliko ir nedegintini kapai), taigi kapai buvo griautiniai su įkapėmis: dėdavo ginklus (ietys, kalavijai, peiliai), darbo įrankius. Nuo VII a. įkapėm naudojo ir žirgo galvą, nes pastarasis jų kultūroje turėjo didelę reikšmę, kadangi žemaičiai buvo turbūt karingiausia baltų gentis ir žirgus jie vertino, kaip svarbų karo palydovą.
I tūkstantmetyje gentys jau turi kovoti su įvairiais priešais, o kad apsiginti butų lengviau atsiranda genčių teritoriniai vienetai, gynybiniai centrai – žemės. Jos buvo įvairaus dydžio, ribos galėjo keistis, turėjo savo kunigaikščius. Žemės dėl prekybos, karo grobio bei kaimynų spaudimo turėjo jungtis i žemių konfederacijas – kelių žemių sąjungas. Taip žemėm besivienijant, XIII a. ir susidarė vieninga Lietuvos valstybė, vadovaujama Mindaugo. Ją ir lietuvių tautybę sudarė lietuviai ir žemaičiai. IX – XII amžiais (vėlyvasis geležies amžius) kaip tik vyko tas Lietuvos valstybės formavimosi procesas, kuris buvo įvairialypis...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!