Žemaičių mityba

 Kiekvienos tautos mitybą lemia gamtinė aplinka, ūkio šakų išsivystymo lygis, socialinė ir ekonominė gyventojų padėtis, papročiai. Todėl lietuvių mityba, turėdama savo nacionalinių ypatumų, kartu yra panaši į kaimyninių tautų, su kuriomis istorijos eigoje jai teko bendrauti, mityba.
Praeities kultūros dalis yra senieji mūsų valgiai. Nors senoliai vartojo daugelį tų pačių produktų, tačiau patiekalai iš jų skirtingi įvairiuose etnografiniuose Lietuvos rajonuose. Etnografiškai Lietuvoje skirtini 4 mitybos regionai: žemaičių, aukštaičių, suvalkiečių ir dzūkų. Kiekviename šių regionų gyventojų mityba turėjo savo specifiką. Jų įvairovė priklauso nuo šeimininkių sumanumo, išradingumo papročių. Daugelis jų būdinga tik tam tikrai vietovei.
Žemaitijoje riebi mėsa nebuvo mėgstama. Virdavo liesą mėsa, prie kaulų, avieną, veršieną. Lašinius, supjaustytus riekelėmis, labai gerai suspirgindavo. Taukus suvartodavo prie košių, dėdavo į sriubas, o spirgus „kresnas“ valgydavo su duona, bulvėmis. Žemaičiai labai mėgdavo įvairiausiais košes: grucinę, ryžinę, pusmarškonę, šilkinę ir dar daugybę įmantriausiais vardais vadinamų (jos mėgstamos ir dabar). Prie košių duodavo mirkalų: spirgintų lašinių, praskiestų pienu, grietine, kartais pridėjus kiek miltų. Košę virdavo iš ryto ir valgydavo visą dieną. Sako, perkepta ji pasidaranti skanesnė.
Skerstuvėms virdavo sriubą iš kiaulės galvos su bulvėmis ir ja vaišindavo kaimynus. Šiaip iš sriubų dar virdavo rūgščią bulvienę (be mėsos), užbalintą grietine, pasukomis, parūgštintą actu.
Pietums virdavo sausų bulvių (nuskustos bulvės verdamos nedideliame kiekyje vandens gerai uždengtame puode). Prie jų duodavo silkės, rūgštaus pieno arba „kresnų“. Pajūrio gyventojai daug vartodavo pigios šviežios sūdytos ar džiovintos žuvies, ypač menkių. Yra net priežodis.
„Silkę, minkę, rūgštų pieną – tuon mas gaunam kožną dieną.
Žemaičiai dar virdavo burokienę, kopūstinę, balintą kukulinę („kleckienę“) „veršputrę“ – tyrelę iš miltų, užbalintą nugriebtu pienu. Viską valgydavo su duona.
Ypač populiarūs Žemaitijoje įvairūs kastiniai. Tai su pienu, pasukomis, grietine išsuktas ir padaugintas sviestas, paskanintas prieskoniais. Jį valgydavo su bulvėmis, tepdavosi ant duonos.
Žemaitijoje žinojo ir specialioje vaflių keptuvėje kepdavo „skarmas“. Suvalkijoje jos buvo vadinamos čirviniais, Aukštaitijoje – širdelėmis. Jos kartais kepamos iš visai...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!