Laidotuvių papročiai

Balta ir juoda, gėris ir blogis, šilta ir šalta, gyvybė ir mirtis – tai sąvokos, kurios nepriklausomai nuo mūsų visada yra šalia. Gimimas – gyvenimas – mirtis – tai natūralus egzistencijos ciklas, apie kurį retai kada susimąstome. Visi šie etapiniai įvykiai turi savų ritualų, atitinkančių žmonių pasaulio sampratą ir savo uždavinių jame suvokimą.
Mirtis – neišvengiama žmogaus egzistencijos žemėje baigtis, bauginanti ir kartu viliojanti savo slaptinga būtimi. Visas mūsų gyvenimas yra kelionė mirties link. Tai viena iš nedaugelio patirčių, prie kurios neišvengiamai tenka prisiliesti kiekvienam – išgyventi artimo žmogaus mirtį, be to susidurti su savo paties biologine mirtimi. Artimo žmogaus netektis, sunki liga ar nelaimė priverčia atitrūkti nuo kasdienybės smulkmenų ir pagalvoti apie amžinąsias problemas, kurias jau daugelį amžių sprendžia žmonių kartos.
Nuo seniausių laikų mirties klausimas skatino žmogų mąstyti, kurti skirtingas mirties sampratas. Daugelis senųjų kultūrų egzistuojančios religinės ir filosofinės sistemos, etniniai papročiai padėjo savo visuomenės nariams pasiruošti ir priimti mirtį, atrasti ryšį tarp gyvybės ir nebūties, suvokti savo egzistencijos prasmę. Todėl, šiame darbe bandysime apžvelgti mirties paslapties suvokimą senojoje lietuvių pasaulėžiūroje bei išanalizuoti laidotuvių papročius ir tradicijas susijusias su mirtimi, kurios paslaptingą prisilietimą anksčiau ar vėliau patirs kiekvienas iš mūsų.
Lietuvių pasaulėžiūros studijos labai gilios, kuriose mirties ir pomirtinio gyvenimo samprata yra nemažai analizuota. Nėra ir nebuvo vienodo mirties supratimo, bet viena tiesa yra neginčijama: kas gimė tas ir mirs. Gyvybės siūlas vieniems nutrūksta vos užgimus, kitiems žydinčioje jaunystėje, dar kitiems jau gilioje senatvėje, kai pasak žmonių, “ir Dievas jau užmiršo”. Tik niekas nežino tos paskutinės savo valandos ir stengiasi ją atitolinti [11].
Kaip mirtį įsivaizdavo mūsų protėviai, padeda atsakyti mirties vaizdiniai, sutinkami lietuvių liaudies sakmėse, pasakose, tikėjimuose. Baltiškoje mūsų protėvių religijoje, sprendžiant iš lietuvių liaudies tikėjimų (tiesa, jų turime tik atplaišas, ir tai daugiausiai iš XIX a.-XX a. pradžios užrašymų), mirtis nebuvo tokia gąsdinanti [8, 11]. Juolab, kad mūsų protėviai labai...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!