Verbalinis intelektas

Įvadas Intelektas yra sąvoka, turinti paaiškinti, kodėl vieni žmonės geriau už kitus atlieka pažintines užduotis. Žinoma, kad vieni žmonės gabūs matematikai, kiti geba gerai rašyti, o dar kiti – gabūs dailei, muzikai, šokiui. Šiame darbe bus siekiama išsiaiškinti kuo daugiau apie verbalinio intelekto ypatumus, apie vaikus, suaugusiuosius, kurie pasižymi aukštais verbalinio intelekto įverčiais. Taip pat pateikiama informacija apie intelekto struktūra. Svarbų vaidmenį lavinant mokinius vaidina pedagogai bei savaime aišku tėvai. Tad darbe yra aprašomos priemonės bei veiksmai asmenims, mokantiems gabius mokinius, bei protinę negalę turinčius vaikus. Pedagogas, dirbantis su vaiku, privalo domėtis ir žinoti kiekvieno mokinio gabumus, sugebėjimą mokytis. Susipažinęs su kiekvieno mokinio galimybėmis, pedagogas gali parengti tam tikras užduotis, adekvačias vaiko gebėjimams. Darbo pabaigoje yra pateikti verbalinio intelekto skirtumai tarp lyčių bei testas, kuris skirtas žmonėms, norintiems sužinoti savo intelekto tipą. Verbalinis intelektas Scottui, energingam darželio auklėtiniui, per pamokėles greitai viskas įgrįsta, jis nenustygsta vietoje. Scotto auklėtoja, sunerimusi, kad jis gali nepajėgti mokytis, kreipiasi į mokyklos psichologą patarimo. Psichologas testuodamas nustato, kad iš tikrųjų Scottas – neeilinių gabumų vaikas, galintis skaityti kaip trečios klasės ir sudėti skaičius kaip antros klasės mokinys. Taigi nenuostabu, kad jam nuobodu; Scottui reikia jo protinius gebėjimus atitinkančios veiklos. Kiekvienas žmogus yra unikalus, todėl ir mokytis jam geriausiai sekasi būtent jo prigimtinų savybių nulemtu būdu. Kas yra intelektas? Yra daugybė intelekto sąvokų. Lot. intellectus – supratimas, pažinimas. D. Veksleris vienoje iš savo knygų rašo, jog neįmanoma apibrėžti intelekto, jį galima įvertinti iš jo pasireiškimų. Intelekto esmė ir prigimtis nėra visiškai aiški. Pagal D. Vekslerį intelektas yra individo sugebėjimas mąstyti ir adekvačiai elgtis savo aplinkoje. Tai apima visas psichikos veiklos sritis Kiekvienas gudrus žmogus žino kas yra intelektas… tai tas, ko nėra pas kitus – taip juokais intelekto apibrėžimą suformulavo 1964 m. McNemar. Intelektas – tai protas, sugebėjimas mokytis ir išmokti, susivokti naujose situacijose, atskleisti reiškinių ryšius. Egzistuoja du požiūriai į intelekto struktūrą. Vieni mokslininkai (Č. E.Spirman (1863-1945)), teigia, kad intelekto struktūroje galima išskirti bendruosius gabumus, kurie reiškiasi bet kurioje individo veikloje bei lemia bet kurio intelekto testo rezultatus. Pagal kitą sampratą intelektas – tai atskirų, vienas nuo kito nepriklausančių sugebėjimų visuma (XX a. JAV psichologai L. L. Terstonas, E. L. Tornadaikas ir kt.) (Psichologijos žodynas, 1993). Pastarąją sampratą išplėtojo JAV psichologas H. Gardneris, daugiau nei 20 metų tyrinėjęs intelekto struktūrą bei išskyręs septynis pagrindinius intelektus: verbalinį, muzikinį, loginį - matematinį, erdvinį, kinestezinį, vidinį ir tarpasmeninį. Intelekto struktūra Jei dominuoja verbalinis intelektas, žmogus lengviausiai priima ir įsisavina žodinę informaciją, gali fiksuoti įvairius kalbos niuansus, stilių bei atpažinti kalboje išreikštą nuotaiką. Toks žmogus labai sklandžiai kalba, reiškia mintis, jo žodynas yra turtingas, jis mėgsta skaityti, jam patinka rašyti bei žaisti žodžių žaidimus. Mokantis tokiems žmonėms patariama naudoti daugiau rašytinės ir šnekamosios kalbos pratimų, skaityti knygas, užsirašinėti kylančias mintis, aiškinti savo idėjas kitiems. Verbalinį intelektą galima plėtoti, pasakojant įvairias istorijas, žaidžiant žodžių žaidimus, atliekant žodyno turtinimo pratimus, sprendžiant rebusus ir kryžiažodžius, dalyvaujant debatuose bei diskutuojant. Vaikas, pasižymintis aukštu verbaliniu intelektu labai mėgsta skaityti, kalba vaizdžiai (turtingas žodynas), vartoja sudėtingas sintaksines struktūras; ilgai išlaiko dėmesį, kai jam kas nors skaitoma; supranta ir ypač gerai įsimena skaitomą dalyką; sugeba ilgai išlaikyti atmintyje įvairius simbolius, raides bei žodžius; pats gerai skaito. Vertėtų paminėti keletą įžymių asmenybių, pasižyminčių aukštu verbaliniu intelektu. Prie tokių asmenų reikėtų paminėti garsius rašytojus, dramaturgus Viljamą Šekspyrą, Agatą Kristi, Ernestą Hemingvėjų, Marką Tveną, Džoną Steinbeką, Robertą Frostą, Merę Higins Klark, Maja Angelou ir t.t.. Poetinė kūryba. Ne kiekvienas žmogus turi gyslelę kurti. Vieni mokslininkai teigia, jog gabumus lemia paveldėjimas (F. Galton), kiti, kad svarbiausia yra aplinkos įtaka (E. W. Sinott, H. D. Laswell). Galiausiai trečiąjį požiūrį iškėlė J. McCattell, kuris teigė, jog kūrybiškumą lemia įgymių ir aplinkos įtakos ryšys. R. N. Wilson (1954), remdamasis dvidešimt keturių JAV žymių poetų introspektyviais užrašais bei pusiau laisvais pokalbiais, aptaria poetinę kūrybą, jos procesą bei poeto asmenybę. Poeto asmenybei, pasak autoriaus, būdingi šie bruožai: • Stiprybė (tvirtumas): tiek gyvybingumas, tiek ego. • Gebėjimas kurti asociacijas ir integruoti idėjas bei vaizdus. • Jautrumas. • Troškimas sukurti formą ir ją tobulinti (lingvistinis talentas). • INTELEKTAS. Juk reikia pripažinti, kad ne kiekvienas geba kurti. Kūryba reikalauja daug žinių, turtingo žodyno. Kitaip tariant, asmuo turi pasižymėti aukštu verbaliniu intelektu. Testai. Vaiko kūrybiškumui tirti yra įvairių testų. Jų pagrindinis tikslas: įvertinti sugebėjimą vizualizuoti ir transformuoti žodžius, reikšmes, vaizdus, padėti atpažinti gabius vaikus ir kt.. Pedagogo svarba. Intelektas yra svarbus dalykas, apie kurį mokytojai turi nemaža žinoti. Ne tiek svarbu žinoti, kokie yra mokinių intelekto balai, bet reikia žinoti, kas yra intelektas. Šios žinios gali padėti suprasti tai, kas lemia (kaip jau nuo seno manoma) sėkmę mokykloje ir gyvenime po jos. Komunikacijos sutrikimai. Kalba yra viena iš sudėtingiausių žmogaus funkcijų. Nenuostabu, kad viena iš didžiausių išskirtinių mokinių kategorijų sudaro vaikai, kurių yra sutrikusi kalba. Nustatyta, kad apie 3% mokinių turi kalbinėjimo sutrikimų, nors Kirkas ir Gallagheris (1988) mano, jog iš tikrųjų tokių, kuriems anksčiau ar vėliau reikia specialaus dėmesio, yra dvigubai mažiau. Kalbos sutrikimai yra dviejų rūšių. Kalba, kaip kalbėjimo procesas, yra sutrikusi tada, kai ji “tiek skiriasi nuo kitų žmonių kalbėjimo, kad atkreipia dėmesį, trukdo bendrauti arba

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!