Mikčiojančių mokinių ugdymo ypatumai

Lietuvių kalba pirmosios žinios apie mikčiojimą randamos nuo 1920 m. leidžiamame žurnale “Medicina” (“Lietuvos medicina”). Tai – perspausdinta užsienio informacija apie specialią organizaciją kovai su mikčiojimu. 1921 m. pasirodo J. Blažio straipsnis apie psichoanalizės ir psichoterapijos metodus, o 1925 m. – T. Gutmano publikacija apie jo patirtį, taikant psichoterapiją mikčiojantiems, beje, jis siūlė hipnozę derinti su logopedinėmis pratybomis.
1942 m. Kauno universiteto nervų ir psichikos ligų katedros vedėjas V. Vaičiūnas paskelbė porą straipsnių apie mikčiojimą bei jo šalinimą, kviesdamas mokytojus ir gydytojus padėti šiems asmenims. Jis pateikia ir statistikos: “mikčioja 2 proc. mažamečių ir 1 proc. suaugusiųjų”, aprašo mikčiojimo formas, kalbos baimę, situacinę mikčiojimo priklausomybę, priežastis, duoda rekomendacijų, pasiūlo grupinę terapiją. Autorius naudojosi to meto vokiečių ir rusų literatūra. Mikčiojimo klausimus vienaip ar kitaip yra nagrinėję M. Škėma (1937), J. Kubilinskas (1937) ir kt. Mikčiojimas buvo šalinamas Kauno nervų ir psichikos ligų klinikoje (1932 m. V. Vaičiūno duomenys), I. Dektoraitės privačiame kabinete Kaune.
Po II pasaulinio karo Lietuvoje mikčiojimu domėjosi ir publikavosi J. Glembockis (1950 m. pateikė logopedinės pagalbos Lietuvoje organizavimo programą), I. Dektoraitė (1951), M. Labrencytė (1955), S. Gudelienė ir E. Šimelionytė-Martynaitienė (1955-1958), M. Striupavičiūtė. Visi paminėti autoriai kiek daugiau dėmesio skyrė būtent mikčiojimui. Logopedų, dirbusių su kitais kalbos sutrikimais, be abejo, buvo daugiau.
Mikčiojimas – sunkus kalbos sutrikimas. Jis dažnai prasideda ikimokykliniame amžiuje ir tada lengviausiai pašalinamas. Nepaisant daugelio mokslininkų ir praktikų tyrimų mikčiojimo mechanizmas nėra aiškus, priežastys tik numanomos. Mikčiojimas gali būti rimtu sutrikimu, turinčiu poveikį tiek vaiko gebėjimui bendrauti, tiek jo socializacijos procesui.
Mikčiojimas - tai kalbos komunikacinės funkcijos sutrikimas. Mikčiojant sutrinka žodinis bendravimas su aplinkiniais žmonėmis. Nesant pašnekovo, pavyzdžiui, žaidžiant, kalbant su savimi, vaikas gali nemikčioti. Vadinasi, mikčiojimas nėra pastovus sutrikimas, jis priklauso nuo bendravimo situacijos sudėtingumo.
Išorinis mikčiojimo požymis yra nesklandi kalba. Iš pradžių mikčiojantys vaikai nevalingai kartoja atskirus skiemenis ar garsus. Vėliau išsivysto sunkesnė mikčiojimo forma, kai vaikas...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!