Veiverių mokytojų seminarijos istorija

XIX a. antroje pusėje ir XX a. pradžioje mokyklos Lietuvoje buvo ne tiktai liaudies švietimo įstaigos, bet ir caro valdžios politikos įrankis. Mokyklų istorijoje atspindėjo ir liaudies kova prieš patvaldystę, kova dėl nacionalinės kultūros. Tiek pirmuoju, tiek ir antruoju atveju didelės reikšmės turėjo mokytojų pozicijos liaudies ir vyriausybės atžvilgiu. Todėl verta tyrinėjimo ir Veiverių mokytojų seminarija, nuo 1866 m. iki 1918 m. Rusijos liaudies švietimo ministerijos žinioje buvusi vienintelė seminarija, rengusi mokytojus lietuvius. Ji turėjo išauklėti carinei administracijai palankius mokytojus, patvaldystės idėjų skleidėjus Suvalkų gubernijoje.
Veiverių mokytojų seminarija – nuo XIX a. vidurio iki Pirmojo pasaulinio karo vienintelė Lietuvos mokytojų lietuvių rengimo įstaiga, veikusi Veiveriuose, buvusiose arklių pašto stoties patalpose, kurios, 1861 m. nutiesus geležinkelį Sankt Peterburgas–Varšuva liko tuščios.
Mokyklos istorija neatsiejama nuo Lietuvos mokytojų tėvu vadinamo Tomo Ferdinando Žilinsko (1840-1925) vardo. Anot J.Jablonskio, tai buvo „didysis Lietuvos mokytojų patriarchas, auklėtojas ir žadintojas, mokėjęs sunkiausiomis aplinkybėmis dirbti savo krašte“.
1866 m. T.Žilinskas buvo paskirtas Veiverių pedagoginių kursų lietuvių valstiečių vaikams mokytoju, dėstė matematiką, gamtos mokslus ir lietuvių kalbą. 1872 m. šie kursai pavadinami Veiverių mokytojų seminarija. Pirmojo pasaulinio karo metais seminarija evakuota į Rusijos gilumą. Per 52 gyvavimo metus Veiverių mokytojų seminarija parengė ir išleido 1025 mokytojus. Nemaža dalis jos auklėtinių tapo pradžios mokyklos mokytojais, lietuviškų vadovėlių autoriais, žymiais visuomenės bei kultūros veikėjais.
Numalšinus 1863 m. sukilimą buvo uždrausta lietuviška spauda lotyniškomis raidėmis, iš viešojo gyvenimo pradėta stumti ir šnekamoji kalba. Veiverių mokytojų seminarija turėjo ruošti lietuvius mokytojus kaimo mokykloms, kad jie vaikus mokytų rusų kalbos. Tačiau priešinantis rusifikacijai Veiveriuose slapta įsikūrė svarbus lietuviškas tautinis židinys. Buvo skaitoma ir platinama draudžiama literatūra, renkama tautosaka, užrašinėjamos jaunimo dainuojamos dainos, jų žodžiai ir melodijos. 1883 m. antro ir trečio kurso seminaristai pradėjo leisti mėnraštį „Laimės valandos“, vyko slapti susirinkimai.
1919 m. mokytojų seminarijai į Veiverius negrįžus, buvusiose patalpose spalio mėnesį įkurta Veiverių vidurinė mokykla.
Numalšinusi 1863 metų sukilimą,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!