Mokytojų motyvavimas ir dalyvavimas projektuose

ĮVADAS Šiuo metu vis daugėja įvairiausių mokyklinių, tarp Lietuvos mokyklų ir tarptautinių projektų. Šių projektų privalumas labai didelis, jie suteikia galimybę mokytojams praplėsti ryšius su kolegomis užsienyje, padaryti mokymo procesą įdomesnį, taip pat ši veikla suvienija mokyklos darbuotojus. Projektų metu įgytos žinios padeda pedagogams gerinti ugdymo kokybę, skatina tobulinti profesinę kvalifikaciją. Svarbiausia, kad pedagogai įsitrauktų į tarptautinių projektų dalyvavimą. Norint sužinoti pedagogų motyvavimą ir dalyvavimą projektuose, buvo pasirinkta anketinė apklausa. Anketa yra anoniminė, todėl tiriamieji gali atvirai išreikšti savo nuomonę. Klausimyne pateikti ir uždari klausimai (patogiau respondentams atsakyti), ir atviri (siekiant išsamesnių tiriamųjų atsakymų) klausimai. Anketas pildė patys tiriamieji. Klausimyno pradžioje parašytas trumpas prisistatymas, kuriame suteikiama informacija, kas atlieka tyrimą, trumpas problemos pristatymas, prašoma tiriamųjų sutikimo dalyvauti tyrime ir užtikrinamas anonimiškumas. Tyrimo tikslas: atskleisti ir išnagrinėti, kokie motyvai skatina pedagogus dalyvauti tarptautiniuose tyrimuose. Tyrimo problema: kokios priežastys lemia pedagogų nedalyvavimą tarptautiniuose projektuose? Uždaviniai: 1. Nustatyti nedalyvavimo projektuose priežastis. 2. Išsiaiškinti vyrų ir moterų nedalyvavimo projektuose priežastis. 3. Nustatyti, ar skiriasi vyrų ir moterų dalyvavimo projektuose vertinimai. 4. Paanalizuoti, ar skiriasi pagrindinėje mokykloje, vidurinėje mokykloje ir gimnazijoje dirbančių pedagogų nuomonės. 5. Nustatyti, ar yra ryšys tarp tarptautinių projektų vertinimo ir anglų kalbos žinojimo. 6. Išsiaiškinti, kaip dažnai pedagogai dalyvauja projektuose. 7. Nustatyti vyrų ir moterų pedagoginio darbo stažą. 8. Nustatyti, kurie pedagogai pagal mokyklos tipą dažniau dalyvauja renginiuose, skirtuose kelti profesinę kvalifikaciją. 9. Nustatyti, kokie faktoriai motyvuoja pedagogus dalyvauti projektuose. 10. Nustatyti, kurie pedagogai pagal mokyklos tipą, daugaiusiai laikosi nuomonės, kad projektai padeda atskleisti darbo trūkumus. Hipotezės: 1. Didžioji dalis pedagogų nedalyvauja projektuose, nes turi per daug darbų mokykloje. 2. 80% pedagogių moterų ir 20% pedagogų vyrų, nedalyvauja projektuose dėl kompetencijos trūkumo. 3. Moterys dažniau negu vyrai mano, kad projektai padeda tobulinti kompiuterinį raštingumą. 4. Didesnė dalis pedagogų, dirbančių pagrindinėje mokykloje pritaria teiginiui, kad dalyvaujant projektuose įgyta patirtis leidžia labiau pasitikėti savo profesionalumu. 5. Yra ryšys, kad pedagogai, kurie dalyvauja projektuose labiau moka anglų kalbą. 6. Pedagogai, kurie rečiau dalyvauja mokykliniuose projektuose, tie dažniau dalyvauja tarptautiniuose projektuose. 7. Vyrų ir moterų pedagoginio darbo stažo vidurkis statistiškai nereikšmingas. 8. Pagrindinėje mokykloje, dirbantys pedagogai, mažiau dalyvauja renginiuose, skirtuose kelti profesinę kvalifikaciją. 9. Pedagogai daugiausia dalyvauja projektuose dėl vadovo skatinimo. 10. Vidurinėje mokykloje dirbatys pedagogai laikosi nuomonės, kad projektai padeda atskleisti darbo trūkumus. I. PEDAGOGŲ NEDALYVAVIMO PROJEKTUOSE PRIEŽASTYS Norint nustatyti, dėl kokių priežasčių mokytojai nedalyvauja rengiamuose projektuose, buvo taikoma Dichotomijų analizė. Apklausoje dalyvavo 301 respondentas, tačiau galiojančių reikšmių yra 227. Pažymėtų atsakymų skaičius yra 89. Viena pagrindinių priežasčių, kurią nurodė apklausoje dalyvavę pedagogai, yra ta, jog pedagogai per daug turi darbų mokykloje (41,9%, tai sudaro 34,8% nuo visų atsakymų skaičiaus). Nemaža dalis respondentų (25,7%) pažymėjo, jog nedalyvauja dėl kitų priežasčių. Kaip nedalyvavimo projektuose priežastį 21,9% respondentų pažymėjo kompetencijos trūkumą (18,0% nuo visų atsakymų skaičiaus), o 17,6% atsakiusiųjų kaip priežastį paminėjo nenorą dalyvauti projektuose (tai sudaro 14,6% nuo visų atsakymų skaičiaus). Mažiausia dalis respondentų (13,5%) nurodė, jog nedalyvauja projektuose todėl, jog mokyklos veiklos strategijoje nenumatytas dalyvavimas projektuose (10 pažymėtų atsakymų iš 89, t.y. 11,2%). (žr. 1.1. lentelę ir 1 pav.) 1.1. lentelė Nedalyvavimo projektuose priežastys (N = 301) Nedalyvavimo priežastys Atsakymų skaičius Proc. nuo bendro atsakymų skaičiaus Proc. respondentų pažymėjusių atsakymą Nedalyvauju projektuose, nes tai nenumatyta mokyklos veiklos strategijoje 10 11,2 13,5 Nedalyvauju projektuose, nes nenoriu 13 14,6 17,6 Nedalyvauju projektuose, nes man trūksta kompetencijų 16 18,0 21,6 Nedalyvauja, nes ir taip turi per daug darbų mokykloje 31 34,8 41,9 Nedalyvauja dėl kitų priežasčių 19 21,3 25,7 Iš viso: 39 100,0 120,3 1 pav. Nedalyvavimo projektuose priežasčių pasiskirstymas II. VYRŲ IR MOTERŲ NEDALYVAVIMO PRIEŽASTYS Atlikus Kryžminę dichotomijų analizę matome kaip pasiskirstė vyrų ir moterų atsakymai atsakant į klausimą, dėl kokių priežasčių nedalyvauja projektuose. Kad projektuose nedalyvauja dėl to, jog mokyklos veiklos strategijoje nenumatytas dalyvavimas projektuose, pažymėjo net 90% moterų, o vyrų tik 10%. 84,6% atsakiusiųjų moterų ir 15,4% vyrų pažymėjo, jog nedalyvauja projektuose, nes nenori, dėl kompetencijos trūkumo – pažymėjo 80% moterų ir tik 20% vyrų. 83,9% moterų ir 16,1% vyrų pažymėjo, jog nedalyvauja, nes ir taip turi per daug darbų mokykloje. Kitas priežastis nurodo 91,8% moterų ir 8,2% vyrų. (žr. 2.1. lentelę). 2.1. lentelė Vyrų ir moterų atsakymų pasiskirstymas (%) PRIEŽASTYS Moterys Vyrai Viso Mokyklos veiklos strategijoje nenumatytas dalyvavimas projektuose 90,0 10,0 100 Nedalyvauja, nes nenori 84,6 15,4 100 Nedalyvauja, nes trūksta kompetencijos 80,0 20,0 100 Nedalyvauja, nes ir taip turi per daug darbų mokykloje 83,9 16,1 100 Nedalyvauja dėl kitų priežasčių 94,7 5,3 100 Viso 91,8 8,2 100 III. VYRŲ IR MOTERŲ DALYVAVIMO PROJEKTUOSE VERTINIMAI Skirtumams tarp vyrų ir moterų dalyvavimo projektuose vertinimo nustatyti buvo pasirinktas Mann – Whitney testas. Taikant Mann –Whitney testą nustačiau statistiškai reikšmingus skirtumus (p = 0,02) tarp respondentų lyties ir nuostatos, jog į tarptautinę projektinę veiklą skatina įsitraukti „galimybė tobulinti savo kompiuterinį raštingumą“. Moterys dažniau negu vyrai pritaria šiam teiginiui (moterų atsakymų vidurkių rangas – 147, vyrų - 100). (žr. 3.1. lentelę). 3.1. lentelė Vyrų ir moterų dalyvavimo projektuose vertinimai Teiginys Lytis N Vidurkių rangas P Galimybė tobulinti kompiuterinį raštingumą Moteris 256 147,14 100,09 0,02 Vyras 28 Viso 284 Pastaba. P – kritinis skaičius. (p 0,05, tai reiškia, kad abi respondentų grupės yra homogeniškos. T – testo p=0,112, reiškia, kad vyrų ir moterų pedagoginio darbo stažo vidurkis skiriasi statistiškai nereikšmingai. Vyrų pedagoginio darbo stažo vidurkis 22m., moterų 18m. (žr. 7.1. lentelę). 7.1. lentelė Vyrų ir moterų pedagoginio darbo stažo nustatymas Pedagoginio darbo stažas Vidurkis Leveno testas P Bendras vidurkis 19,01 - 0,001 Moterys 18,69 0,348 0,112 Vyrai 22,16 Pastaba. P – kritinis skaičius. (p 0,05 reiškia populiacija homogeniška). VIII. PEDAGOGŲ DALYVAVIMAS RENGINIUOSE, SKIRTUOSE KELTI PROFESINĘ KVALIFIKACIJĄ Atlikus vienfaktorinę anovos analizę, nustatėme, kad pedagogų dalyvavimo renginiuose, skirtuose kelti profesinę kvalifikaciją vidurkiai statistiškai reikšmingai skiriasi (p=0,001). Statistiškai reikšmingus skirtumus nustatėme tarp pagrindinės ir gimnazijos mokyklos (p=0,002). Tai reiškia, kad gimnazijoje dirbantys pedagogai dažniau dalyvauja renginiuose, skirtuose kelti profesinę kvalifikaciją, negu pedagogai dirbantys pagrindinėje mokykloje. Mažiausiai dalyvauja renginiuose pagrindinės mokyklos pedagogai (vidurkis 1,85 kartų), vidutiniškai dalyvauja vidurinės mokyklos pedagogai (vidurkis 2,29 kartų), na o daugiausiai dalyvauja renginiuose, skirtuose kelti profesinę kvalifikaciją gimnazijos mokyklos pedagogai (vidurkis 2,35). (žr. 8.1.lentelę). 8.1. lentelė Pedagogų dalyvavimas renginiuose pagal mokyklos tipą Mokyklos tipas Vidurkis Leveno testas p reikšmė Anovos testo p reikšmė P reikšmė tarp mokyklos tipų Pagrindinė 1,85 0,280 0,001 0,002 Vidurinė 2,29 0,901 Gimnazija 2,35 0,002 Viso: 2,17 - Pastaba. P – kritinis skaičius. (p 0,05reiškia populiacija homogeniška). 3 pav. Pedagogų dalyvavimo renginiuose, skirtuose kelti profesinę kvalifikaciją pasiskirstymas IX. PEDAGOGŲ MOTYVAVIMAS ĮSITRAUKTI Į TARPTAUTINĘ PROJEKTINĘ VEIKLĄ Atlikę skalės patikimumo analizę Cronbach's Alpha = 0,881. Cronbach's Alpha padidėja iki 0,894, kai iš skalės išimame šiuos teiginius: dalyvauju tik finansuojamuose projektuose, nes tai man yra papildomas uždarbio šaltinis (0,886); man nesvarbu, ar projektas finansuojamas (0,884); liepia mokyklos vadovas(0,886). (žr. 9.1. lentelę). 9.1. lentelė Koreliacijos koeficiento nustatymas Cronbach's Alpha Koreliacijos koeficientas Cronbach's Alpha su visais teiginiais 0,881 Cronbach's Alpha išėmus teiginius 0,894 Atlikę patikimumo analizę nustatėme, kad KMO = 0,826. Reiškia, kad kintamieji gerai tinka faktorinei analizei. Faktorinė analizė turi prasmę, nes p

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!