Mokytojų ir mokinių-paauglių efektyvus bendravimas

Turinys Teorinė dalis…………………………………………………………………………..3 1. Įvadas……………………………………………………………………………….3 2. Ankstyvoji paauglystė. Būdingiausi bruožai. 5 2.1 Fizinis brendimas paauglystėje. 5 2.2 Paauglio asmenybės raida. 6 2.3 Paauglio moralinė raida. 6 2.4 Paauglio pažintinė raida. 7 2.5 Paauglio poreikiai. 8 3. Jaunesniojo paauglio psichologiniai sunkumai 8 4. Mokytojo ir mokinio bendravimo ir bendradarbiavimo reikšmė ugdymo procesui paauglystėje 9 5. Netinkamas mokytojo ir mokinio bendravimas ir bendradarbiavimas 10 6. Tinkamas mokytojo ir mokinio bendravimas ir bendradarbiavimas 12 7. Praktinė dalis 22 7.1 Anketiniai duomenys. 23 8. Išvados ir pasiūlymai 34 9.Priedai………………………………………………………………………………35 Literatūra 51 1. Įvadas Paauglystė- tai gyvenimo tarpsnis tarp vaikystės ir suaugusiojo amžiaus. Kai kurie psichologai teigia, kad daugeliui paauglystė yra tokia, kokią ją aprašė L.Tolstojus: gyvybingas laikas dar be suaugusiųjų rūpesčių, gražiausios draugystės, aukščiausio idealizmo, nuostabių gyvenimo galimybių suvokimo laikas. Tačiau iš tikrųjų paauglystė atneša daug pokyčių, naujovių ir ne visada būna tokia ideali kaip L.Tolstojaus kūriniuose. Jau ne vaikas, bet dar ir ne suaugęs paauglys bando rasti atsakymus į daugelį klausimų- kas jis yra, kodėl jis čia, ką veikia gyvenime, ką veiks ateityje, kokia jo ir viso aplinkinio pasaulio egzistavimo reikšmė ir esmė. Atsakymų į šiuos klausimus paieška dažnai būna ilgu ir varginančiu keliu bręstančio žmogaus gyvenime. Paauglys dažnai būna agresyvus, konfliktuojantis su visais, jam dažnai atrodo, kad aplinkiniai jo nebesupranta, nenori išklausyti, užgožia jį ir apskritai elgiasi ne taip, kaip paaugliui atrodo, elgtis turėtų. Kiekvienas žmogus turi savo gyvenime “susidoroti” su paauglystės problemomis, todėl paauglių psichologijos klausimai visada aktualūs. Be to nereikia pamiršti, kad paauglio gyvenime įvyksta ir toks reikšmingas įvykis kaip perėjimas iš pagrindinės mokyklos į vidurinę. Tai reiškia, kad jis turės atsisveikinti su savo auklėtoja ir susipažinti bei susidraugauti su naujais mokytojais. Atsižvelgiant į paauglystės laikotarpyje iškylančius sunkumus, ypač bendraujant su suaugusiais, neretai tarp mokinio-paauglio ir mokytojo iškyla konfliktai ir nesusipratimai. Nors visi mokytojai kažkada taip pat buvo paaugliais ir galėtų prisiminti bręstant patirtus psichologinius sunkumus, visgi paaugliai neretai ieško ir nesuranda jų dėmesio ir supratimo. Todėl labai svarbu aptarti mokytojų ir mokinių-paauglių bendravimo ir bendradarbiavimo ypatumus, nes psichologai, pedagogai, sociologai ir kiti mokslininkai jau seniai pastebėjo, kad paauglio elgesį, savijautą, mokymosi kokybę ir rezultatus dažnai lemia jo santykiai su mokytojais, tai, kaip mokytojas bendrauja su mokiniu, ar moka suprasti jį. Pagrindinis šio darbo tikslas- apžvelgti jaunesniojo paauglio asmenybės, fizinės ir moralinės raidos, pažintinės raidos aspektus; paaugliui iškylančių problemų priežastis ir kaip visa tai įtakoja jo santykius su mokytojais; pateikiami patarimai mokytojams, į ką jie turėtų atsižvelgti, bendraudami su paaugliais, kad bendravimas ir bendradarbiavimas būtų teigiamas ir atneštų teigiamų rezultatų. Pagrindiniai uždaviniai- išsiaiškinti, kas trukdo mokytojams ir mokiniams-paaugliams produktyviai bendrauti ir bendradarbiauti; kuo dažniausiai būna nepatenkinti paaugliai ir ko jie tikisi iš suaugusiųjų. Darbo hipotezė- mokytojų ir mokinių bendravimo ir bendradarbiavimo sistemą dar reikia tobulinti. Darbo teorinė dalis yra grindžiama empiriniu tyrimo metodu- anketine apklausa. Šis darbas gali būti taikomas ir praktikoje, nes pateikia įvairių testų pavyzdžius, kurie gali padėti mokytojui įvertinti mokinio-paauglio mokymosi motyvaciją, jo nerimo laipsnį, išsiaiškinti tėvų auklėjimo stilių, kuris taip pat turi didelės įtakos paauglio elgesiui, asmenybės formavimuisi ir tam, kaip jis linkęs bendrauti su suaugusiais. “Neatpažįstu savęs- kasdien paaugu, visą laiką noriu valgyti ir miegoti. Nekenčiu savęs dėl šių rankų, kurių nėra kur dėti, ir šitų kojų...Kas sakė, kad aš simpatiškas? Kur tas žmogus? Nėra tokio?” Suaugęs žmogus turi padėti paaugliui atsakyti į šiuos ir panašius klausimus, kad galėtų vystytis ir tinkamai socializuotis paauglio asmenybė ir kad jis nesijaustų vienišas ir visų paliktas tokiu jam sunkiu gyvenimo laikotarpiu. 2. Ankstyvoji paauglystė. Būdingiausi bruožai. Paauglystės amžiaus ribos yra gana sąlygiškos, dėl jų nuolat diskutuojama. Kaip teigia Ala Petrulytė, sunkiausia nurodyti paauglystės pabaigą, nes šiuolaikiniame civilizuotame pasaulyje paauglio socialinė branda trunka ilgiau, tuo tarpu lytinis brendimas vyksta žymiai greičiau (vadinamoji akceleracija). Gediminas Navaitis pabrėžia ir dar vieną sunkumą nustatant paauglystės ribas- ankstesnis, lyginant su berniukais, mergaičių brendimas. Tačiau dažniausiai paauglystei yra priskiriamas amžiaus tarpsnis nuo 12 iki 18 metų; periodas nuo 12 iki 14 metų vadinamas ankstyvąja paauglyste, o nuo 16 iki 18- vėlyvąja (Gediminas Navaitis Psichologinė parama paaugliui; Vilnius 2001). 2.1 Fizinis brendimas paauglystėje. Paauglystė susijusi su kiekybiniais ir kokybiniais vystymosi pokyčiais. Tai intensyvaus lytinio ir biologinio brendimo periodas. Ryškiausi pakitimai- kūno proporcijų ir ūgio.Vaikas fiziškai išauga, jaučia energijos perteklių, jį veikia akceleracija. Augant kūnui keičiasi jo proporcijos, paauglys tampa fiziškai stipresnis, nors jo judesių koordinacija laikinai menkėja. Skirtingos lyties paauglių brendimo procesai pastebimai skiriasi. Kaip pastebi gydytojai, psichologai, esminis tarplytinis skirtumas- spartesnis mergaičių brendimas. Fizinis atskirų organų bei jų sistemų brendimas paauglystėje netolygus. Tai, kaip pastebi G.Navaitis, kartu su objektyviais sunkumais, paaugliui kelia ir psichologinių sunkumų naujai suvokiant ir įvertinant save. Jis teigia, kad paauglys suvokia, kad jo kūno pokyčiai yra greitai pasibaigsiančio tapsmo suaugusiuoju požymiai. Jis/ji bando save įvertinti, kaip atitinka suaugusiojo vyro ar moters vaidmenis, lygina save su bendraamžiais, t.y. paauglys ypatingai domisi savo kūnu. Tačiau G.Navaitis pabrėžia, kad čia ir iškyla grėsmė. Net nežymų nukrypimą nuo paaugliui neaiškios bei sunkiai nusakomos “normos” jis suvokia kaip grėsmę. Dėl brendimo variacijų ir paaugliams būdingo savęs lyginimo su bendraamžiais ar kokiais nors etalonais jiems sunku adekvačiai save įvertinti, o pernelyg aukštas ar žemas vertinimas gali tapti agresyvaus ar depresyvaus elgesio paskata, lemti neurotiškas reakcijas, anoreksiją. G.Navaitis teigia, kad abiejų lyčių paaugliai savo antrinius lytinius požymius laiko visavertiškumo patvirtinimu, tačiau gali negatyviai reaguoti į pirminių lytinių požymių raidą. Taip pat ir Justickis V., Navikas G. (Bendravimo psichologija. V.,1995) teigia, kad siekimas pažinti save ne visuomet padeda objektyviai įvertinti savo asmenybę. Paauglys susikuria subjektyvius, tačiau nekintamus savo asmenybės vertinimo kriterijus, kuriais nuolat vadovaujasi. Jauni žmonės dažniausiai dar neturi realaus pagrindo nepasitikėti, abejoti savo jėgomis ir sugebėjimais. Karčios patirties “pamokos” dar laikomos atsitiktinumais. Taip susiformuoja neadekvatus požiūris į savo asmenybę. Dauguma atvejų paaugliai akivaizdžiai save pervertina. Jie atmeta, ignoruoja visa, kas žeidžia jų savimeilę. Objektyvus suaugusiųjų vertinimas laikomas neteisingu ir sukelia daug neigiamų emocijų. Paaugliai tampa agresyvūs, konfliktiški – normalus bendravimas sutrinka. Dėl nesėkmių kaltinami aplinkiniai, paprastai suaugę žmonės. Nė nebandoma kritiškai įvertinti savo charakterį ar elgesį kaip nesėkmių šaltinį. Neigiamos emocijos, nuolatinis nepasitenkinimas, įtampa pablogina santykius su suaugusiaisiais, kurie kaltinami “išsigalvojimais”, “priekabiavimais” ir kt. 2.2 Paauglio asmenybės raida. Medicinos mokslo daktaras Johanas Bokemiūlis pastebi, kad paauglystėje tarp fizinės ir dvasinės brandos yra didelis “atstumas”. Fiziologinė branda su ryškiais individualybės požymiais pasireiškia vis anksčiau, o dvasinė branda yra gerokai sulėtėjusi. Dėl šių, kartais labai didelių raidos skirtumų, atsiranda daug įtampos ir elgesio problemų. Didėjantys reikalavimai ir nesugebėjimas juos atlikti kelia nepasitikėjimą savimi. Paauglys jau suvokia save kaip asmenybę, tačiau dar dažnai balansuoja ties vaikiškumo riba, ne visada gali atsisakyti vaikiškų stereotipų, elgesio modelių. ( Justickis V., Navikas G. Bendravimo psichologija. V.,1995). Pasak Alos Petrulytės, paaugliams dar galioja vaiko statusas, tačiau atsiranda “suaugusiojo jausmas”, iškyla naujų, aukštesnio lygio gyvenimo siekių, perimtų iš suaugusiųjų pasaulio. Galima sakyti, kad paauglystė – “suaugusių vaikų” laikotarpis. Vienas iš svarbiausių paauglio bruožų yra asmeninio tapatumo paieškos. Greitai besikeičiant fizinei paauglio išvaizdai, socialiniam statusui ir psichologinėms galimybėms, jam itin svarbu suvokti esmines savo savybes, jų ištakas praeityje ir potencialias galimybes ateityje, eksperimentuojant pasirinkti socialinius ir psichologinius vaidmenis, siektinus idealus. Jau E.Eriksonas rašė, kad paauglystė- svarbiausias laikotarpis formuojantis asmenybės tapatumui. Tai pereinamasis laikotarpis iš vaikystės į suaugusiojo amžių, todėl kyla vaidmenų sumaišties pavojus. Jau ne vaikas, bet dar nesuaugęs paauglys turi atsakyti į klausimą “kas aš esu” įvairiais požiūriais: lyties, pašaukimo, būsimos profesijos ir karjeros, vertybių, pasaulėžiūros ir kt. G.Navaitis teigia, kad paauglystėje įgyjamos galimybės išeiti už aplinkybių primesto tapatumo ribų ir savosiomis pastangomis įgyti pasirinktą identiškumą. Antra vertus, paaugliui dažnai sunku pasirinkti, ir jis perima grupės, socialinės aplinkos nuostatas, kurios gali neatitikti jo interesų. Taigi, į savo klausimus paauglys ne visada randa atsakymą ir sprendimas gali būti atidėtas kuriam laikui. Sprendimo atidėjimą E.Eriksonas pavadino psichosocialiniu moratoriumu, o paauglio nesugebėjimą surasti savo tapatumą- identiškumo krize. Teigiamas šios krizės įveikimas formuoja naują vertingą asmenybės savybę- ištikimybę, kurią E.Eriksonas suprato kaip sugebėjimą priimti visuomenės moralę, etiką ir ideologiją. Jei tapatybės krizė neišsprendžiama, lieka vaidmenų sumaištis (jaunuolis nežino, kas yra ir ko nori). Taip pat E.Eriksonas teigia, kad gali būti ir kitas atvejis- kai paauglys susitapatina su neigiamu vaidmeniu, pvz., nusikalstamo pasaulio “herojais” ir tada gali įsijungti į jų veiklą. Tačiau E.Eriksono teigimu, toks susitapatinimas geriau nei savo identiškumo nesuvokimas. Šiame amžiuje iškyla ir aktualus asmenybės autonomijos klausimas, intensyvėja saviraiška, savirealizacija. Paaugliai reikalauja, kad su jais nebūtų elgiamasi kaip su vaikais, siekia pagarbos ir pasitikėjimo. Labai svarbus jiems tampa savarankiškumas, “išsivadavimas” iš suaugusiųjų globos. 2.3 Paauglio moralinė raida. Gediminas Navaitis išskiria tris moralinės pozicijos komponentus: 1. kognityvųjį (samprotavimai, vertinimai, nuomonės ir kt.); 2. afektyvųjį (emocijos ir jų išraiškos); 3. elgesio (pasirengimas veikti vienu ar kitu būdu). Naujos paauglio pažintinės galimybės, atsakomybės augimas keičia ir jo moralines pozicijas bei elgesį. Paauglystėje peržiūrimos moralinės vertybės, jos imamos mažiau sieti su tėvų autoritetu, laisviau interpretuojamos, o drauge ir abstrakčiau suvokiamos. Kaip teigia beveik visi pedagogai, psichologai ir kiti mokslininkai, sektinu pavyzdžiu paaugliui tampa bendraamžių grupė ir jai svarbūs autoritetai. Tuo pat metu stiprėja paauglių konformizmas (t.y. elgesio arba įsitikinimų pakeitimas, esant realiam arba įsivaizduojamam grupės spaudimui. (Psichologija studentui; Kaunas, 2002))savo referentinei grupei bei nepakantumas jos nepripažįstamoms vertybėms. Konformizmas gali būti dvejopas: 1. kai elgiamasi taip, kaip kiti, bet viduje tam nepritariama. Tai vadinama nuolaidumu, netikruoju konformizmu. Išnykus grupės spaudimui, pasišalinus iš grupės, grįžtama prie ankstesnės nuomonės ir elgsenos; 2. kai nuoširdžiai tikima tuo, ką įteigia grupė, kai individas laikosi grupės nuomonės ir tada, kai grupė jo nebeveikia. (Psichologija studentui; Kaunas, 2002). Kiti bruožai, būdingi paauglystei- tai idealizmas ir egocentrizmas. Idealizmas pasireiškia paauglystėje tuo, kad paauglys jau sugeba mąstyti apie tai, kaip viskas turėtų būti; jis filosofuoja, o ne priima gyvenimą ir aplinkinį pasaulį tokį, koks jis yra. Paauglys mokosi susidaryti apie gyvenimą, pasaulį, įvairius reiškinius savo nuomonę, ją ginti. Tačiau išlikti objektyviam jam dažnai trukdo būtent egocentrizmas. Paauglys supranta, kad kiti gali turėti savo nuomonę, tačiau jis taip pat neretai mano, kad yra pasaulio centras; mano, kad kiti aplinkiniai daug apie jį galvoja, juo labai domisi ir todėl paauglys dažnai būna susirūpinęs tuo, ką apie jį mano aplinkiniai. Tai dažnai skatina jį įvairiais būdais siekti dėmesio, atkreipti kitų dėmesį; visąlaik būti dėmesio centre. 2.4 Paauglio pažintinė raida. Kaip pastebi G.Navaitis ir kiti psichologai bei pedagogai, nuo 11 metų pradeda kokybiškai keistis kognityvinės struktūros, plėtojasi abstraktus ir formalus mąstymas. J.Piaget nurodo, kad paauglystėje įsisavinamas naujas hipotetinis-dedukcinis mąstymas, sugebėjimas vadovautis bendresnėmis teorijomis ir jomis remiantis kurti dalines hipotezes, pritaikomas konkrečiu atveju. Kitas svarbus mąstymo pasikeitimas, kaip teigia G.Navaitis- tai propozicinio mąstymo raida. Tai reiškia, kad paauglys išmoksta vertinti žodinius teiginius, jų vidinį neprieštaringumą ir tikslumą, kurio gali nebesieti su realybe, išmoksta samprotauti apie teiginių sąsajas. Tai taip pat reiškia, kad paauglys ima visapusiškiau ir tiksliau naudotis kalba. G.Navaitis pabrėžia ir tai, kad pažintinė raida lemia didėjantį paauglio gebėjimą stebėti save. Jis analizuoja savo mintis, jausmus bei poelgius, o tam būtina patį save suvokti ir kaip subjektą, ir kaip objektą. Savistaba leidžia paaugliui geriau pastebėti prieštaravimus tarp minčių, žodžių ir poelgių, o tai skatina jį kurti idealus, kuriuos nebūtina tuoj pat išdėstyti ar įgyvendinti. 2.5 Paauglio poreikiai. Remiantis A.Maslovo siūloma poreikių klasifikacija, paauglio poreikius galima būtų apibūdinti taip: a.) fiziologiniai, tarp kurių stiprėja fizinio ir seksualinio aktyvumo poreikis; b.) saugumo, kurio sustiprėjimą lemia paaugliui keliančios nerimą fizinės ir psichologinės permainos, o tenkinamas jis nebe tik šeimoje, bet ir bendraamžių grupėse; c.) nepriklausomybės, kuris remiasi naujomis paauglio kognityvinėmis ir fizinėmis galimybėmis; d.) prisirišimo (meilės), kuris remiasi atsiskyrimu nuo tėvų ir lytiniu brendimu; e.) pasiekimų, kuris gali turėti skirtingą pagrindą- realizuoti naujas kognityvines galimybes, padaryti įspūdį priešingai lyčiai, pakelti savo statusą bendraamžių grupėje; pasiekimų poreikis gali ir susilpnėti, jeigu paauglys priklauso grupei, pasižyminčiai menka motyvacija; f.) savirealizacijos, kuris siejamas ir su pasiekimais, ir su įsitvirtinimu visuomenėje. (A.Hansson Vaiko psichologija; Oxford,1997). G.Navaitis yra pastebėjęs, kad šie poreikiai priklauso ir nuo lyties, pvz., mergaitės jaučia stipresnį saugumo poreikį nei berniukai. 3. Jaunesniojo paauglio psichologiniai sunkumai Norėdamas geriau pažinti paauglį, kad galėtų teigiamai su juo bendrauti ir bendradarbiauti mokytojas turi žinoti ir apie sunkumus, kurie iškyla paauglystės krizės metu. Būtent jos dažniausiai sąlygoja netinkama mokinių elgesį, jo mokymosi motyvacijos kritimą, neigiamus santykius su pedagogais ir kitais suaugusiais. Dalis paaugliams iškylančių sunkumų yra susiję su raidos variacijomis (pvz.: spartesnis ar lėtesnis nei bendraamžių kūno augimas paprastai apsunkina fizinių pokyčių priėmimą, stabdo asmeninio tapatumo paieškas; spartesnis lytinis brendimas skatina aplinkinius griežčiau kontroliuoti paauglį ir kliudo šiam eksperimentuoti autonomija ir atsakomybe). G.Navaitis teigia, kad kokių nors brendimo normų nustatymas yra itin sąlygiškas, ir daugelis paauglių vienu ar kitu brendimo aspektu išsiskiria iš bendraamžių, tad su paminėtais, tačiau skirtingo masto sunkumais susiduria kone visi paaugliai. Dėl šių priežasčių sudėtinga vienareikšmiškai atskirti paauglių normą ir patologiją, nes ir statistiniai, ir idealios raidos kriterijai paaugliams sunkiai pritaikomi, ypač jaunesniojo amžiaus paaugliams, kai jie dar balansuoja tarp vaikystės ir paauglystės ribos. Paaugliai taip pat išgyvena ir nemažai psichosocialinių konfliktų. Mokytojas, bendraudamas su mokiniu-paaugliu turi žinoti, jog savarankiškumo įgijimo laikotarpis nuolat ilgėja, todėl psichologinė, fizinė ir socialinė brandos raida gali būti netolygi. Tai skatina konfliktus, kuriuos, kalbant apie paauglystę, reikėtų vertinti kaip normą. Kiti sunkumai, iškylantys paaugliui, yra susiję su sparčiais socialiniais ir ekonominiais Lietuvos visuomenės pokyčiais ir jiems būdingais tradicijų bei vyresniosios kartos autoriteto susilpnėjimu. Tai sustiprina paauglių negatyvumą, nerimą, egzistencinės tuštumos jausmą. G.Navaitis teigia, kad paauglio ryšio su aplinkiniais, vertybėmis, visuomene ir moderniomis technologijomis irimas, visuomeninių procesų nesuvokimas, o drauge negalėjimas rasti savo vietos visuomenėje išgyvenami kaip bejėgiškumas, paaugliui susiformuoja nuostata, kad juo kažkas manipuliuoja. Tai gali tapti konflikto su visuomeninėmis institucijomis priežastimi. Pabėgimai iš namų, alkoholio bei narkotikų vartojimas, vandalizmas, savižudybės dažnai yra ir paauglio asmeninių sunkumų bei jo konfliktų su socialine aplinka, o tai reiškia ir su mokytojais, išraiška. 4. Mokytojo ir mokinio bendravimo ir bendradarbiavimo reikšmė ugdymo procesui paauglystėje Pirmiausia reikėtų išsiaiškinti, kodėl bendravimas ir bendradarbiavimas tarp mokytojo ir mokinių yra tokie svarbūs. Pedagogikoje mokytojo ir mokinio bendravimas ir bendradarbiavimas yra priskiriami prie vienų svarbiausių ugdymo aspektų. Pvz., apie bendradarbiavimą A.Gučas rašo, kad “ugdymas- tai vienų žmonių į kitus veikimas, pasireiškiantis jų bendradarbiavimu.” Jonas Vabalas Gudaitis savo darbuose teigia, kad pedagogika yra mokslas apie konstrukcinę augančių ir suaugusiųjų sąveiką, o pedagogikoje sąveika apibrėžiama kaip veikimas vienas į kitą, skirtas kažką keisti, tobulinti. Sąveika kaip bendradarbiavimas- tai ėjimas viena kryptimi, siekiant bendro tikslo. Situacijose, kai mokytojas suvokia mokinį ne kaip partnerį, o kaip poveikio objektą, slypi konflikto užuomazgos ir būsimi paauglio sunkumai mokykloje. Būtent dėl to bendradarbiavimas tarp mokytojo ir mokinio yra labai svarbus. Nereikia pamiršti ir to, kad paauglystė- tai autonomijos ir nepriklausomybės, savarankiškumo siekimas, todėl mokytojas jau neturi būti mokiniui vien vadovu; jis turi gristi savo santykius su paaugliu būtent bendradarbiavimu, kai mokinys yra laikomas lygiaverčiu partneriu ir jaučia, kad yra gerbiama jo nuomonė, požiūriai, idealai, siekiai ir interesai. Bendradarbiaudamas, o ne vadovaudamas mokiniui, pedagogas padeda jam sėkmingiau įveikti paauglystės krizę. Jau J.Laužikas rašė, kad auklėjamasis procesas tai “toks ugdomasis veiksmas, kuriuo jaunoji karta per tiesioginį santykiavimą su suaugusiais daroma tokia, kaip siekiama, ir tuo įtraukiama į esamąjį kultūrinį visuomenės gyvenimą vystant jaunuosiuos kartos prigimtines pajėgas ir teikiant reikalingų vertybinių, socialinių bei dorovinių įpročių ir gyvenimiškų sugebėjimų.” Tai tik dar kartą įrodo, koks svarbus yra bendradarbiavimas su mokiniu, kai mokytojas gauna atgalinį ryšį ir tada gali spręsti apie ugdomojo proceso kokybę. Bendravimas ugdyme taip pat labai svarbus. Žmogaus socialinė buitis- tai visuomeninė buitis. Veiklos rūšys yra įvairios (tai darbas, mokymasis) ir bendravimas yra viena iš veiklos rūšių. Tai labai svarbi veikla, viena iš pagrindinių veiklų. Bendravimas būna žodinis ir nežodinis; tiesioginis (kai bendrauja žmogus su žmogumi) ir netiesioginis (kai yra tarpininkas, pvz., knyga, dėka kuriuos mes netiesiogiai bendraujame su jos autoriumi). Bendraujant yra kaupiama patirtis, kuri po to yra plečiama, tobulinama. Bendravimas- tai taip pat apsikeitimas informacija, žiniomis. Kalbant apie bendravimo reikšmę paaugliui, Ala Petrulytė teigia, kad paauglių išgyvenimai, jų savijauta tiesiogiai priklauso nuo pedagogų ir paauglių tarpusavio santykių, nuo pedagogo vadovavimo stiliaus. Deja, kaip pastebi L.Rupšienė, paaugliai toli gražu ne visada yra patenkinti mokytojų ir mokinių santykiais. Ji teigia, kad nemažai paauglių, palikusių vidurinę mokyklą, mokydamiesi išgyveno nesėkmių, skatinusių nelankyti mokyklos. Gera paauglio savijauta mokykloje yra vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių jo tolesnę socialinę raidą ir asmenybės vystymąsi. Paauglystėje, kai viskas pradedama vertinti ypač kritiškai, mokytojo sugebėjimas teigiamai bendrauti su paaugliu ir sudaryti teigiamą emocinį klimatą yra ypač svarbus. Kad paauglys teigiamai save vertintų, patirtų emocinį komfortą, be galo svarbus yra teigimas savęs vertinimas. Teigiamai save vertinantys mokiniai pasitiki savimi, yra aktyvūs, stengiasi, todėl pasieka ir geresnių rezultatų. Sėkmė suteikia pasitenkinimą savo veikla. Tuo tarpu neigimas savęs vertinimas paprastai būdingas tiems moksleiviams, kurie yra vieniši, jaučiasi nesaugūs. Savęs vertinimas labai priklauso ir nuo mokytojo, su kuriuo paauglys turi bendrauti beveik kiekvieną dieną. Tai reiškia, kad mokytojas, žinodamas visus paauglio brendimo, jo asmenybės, socialinės, fizinės ir t.t. raidos aspektus, turėtų suprasti, koks svarbus yra teigiamas bendravimas ir bendradarbiavimas su paaugliu. Deja, kaip pažymi G.Navaitis, nors švietimo sistemoje esama ir pozityvių poslinkių, mokinio ir mokytojo veikla dar dažnai nepakankamai susietos: mokytojas vadovaujasi vienomis nuostatomis, elgiasi pagal vieną “algoritmą”, mokinys- pagal kitą. 5. Netinkamas mokytojo ir mokinio bendravimas ir bendradarbiavimas Būtent dėl to, kad mokinio ir mokytojo veikla dažnai yra nesusieta, atsiranda nemažai pedagoginei veiklai trukdančių sąlygų. Netinkamo mokytojo ir paauglio-mokinio bendravimo ir bendradarbiavimo ypatumai yra pvz., tai, kad mokytojas, neišsiaiškinęs sunkumų ištakų, atsietai nuo jų interpretuoja paauglio elgesį ir dėl to ima mokinį laikyti stipriai nukrypstančiu nuo mokyklinių normų. Pedagogas neretai neteisingai vertina paauglio elgesį ir asmenybę; ignoruoja tą faktą, kad tai, kas suaugusiajam yra patologija, paaugliui tėra normos variacija. Kalbėdamas apie paauglystę, G.Navaitis išskiria ir tam tikrus mokinių-paauglių tipus, kuriems būdingas tam tikras elgesys, provokuojantis konfliktus su mokytojais ir neigiamai įtakojantis bendravimą ir bendradarbiavimą tarp mokytojo ir mokinio. Tokio netinkamo elgesio tipai- tai: 1. nesimokantis paauglys- paauglystėje išauga intelektiniai gebėjimai ir kinta intelektiniai interesai. Mokomosios programos bei mokymo metodai dar vis nepakankamai atsižvelgia į paauglio pažintinę raidą, todėl kai kurie paaugliai nustoja domėtis mokymusi, o paauglio nenoras mokytis yra nuolatinis mokyklinių konfliktų “palydovas”. Neigiamas bendravimas ir bendradarbiavimas tarp mokytojo ir mokinio-paauglio susiformuoja tuo atveju, jei mokytojas tokį nenorą mokytis paaiškina nepakankamais mokinio gebėjimais ir nevalingumu. Tokia nuostata yra klaidinga ir suformuoja neigiamus santykius tarp mokytojo ir mokinio. Paauglys laikui bėgant vis labiau nusivilia mokymusi; jis patyria vieną nesėkmę po kitos, o girdėdamas, kad mokytojas šias jo nesėkmes paaiškina tuo, kad jis esąs neprotingas, nevalingas, tinginys, pradeda sąmoningai vengti mokyklinių užduočių ir bendravimo su mokytoju. Jei paauglys ir jo silpnėjanti mokymosi motyvacija nesulaukia reikiamo dėmesio, jis pradeda tolsti nuo mokyklos ir patirdamas vis didėjančius psichologinius sunkumus, nepatirdamas mokymosi sėkmės jausmo ir nesulaukdamas pagalbos iš mokytojo pusės, labai nusivilia mokykla ir mokytoju. 2. Agresyvus paauglys- G.Navaitis teigia, kad paauglio agresyvumas- tai jo emocijų ir moralinių nuostatų į kitus žmones išraiška. Paauglys siekia naujų savęs realizavimo galimybių, susiduria su naujomis kliūtimis, todėl reaguoja į šiuos padėties pokyčius; kartais labai agresyviai. Agresyvumas- būtina žmogaus savybė, padedanti įveikti kliūtis, išreikšti emocijas. Mokytojas turi nepamiršti, kad agresyvumo slopinimas riboja žmogaus galimybes, neigiamai veikia psichosomatinę būklę. Be to, slopinamas agresyvumas kartais pasireiškia ir destruktyviu elgesiu, staigiais nevaldomo pykčio protrūkiais. Netinkamas bendravimas ir bendradarbiavimas tarp mokinio ir mokytojo susiformuoja tuo atveju, jei mokytojas įsivelia į ginčą ir į mokinio-paauglio agresyvumą taip pat atsako agresija. 3. Silpnavalis paauglys- mokymasis ir dalyvavimas mokyklos gyvenime ir veikloje reikalauja pastangų. Jų stoka- pasak G.Navaitį, taip pat yra viena iš dažnesnių mokyklinių konfliktų priežasčių. Paaugliams taip pat tenka rinktis įvairias vertybes ir grupes. Sekimas visomis jomis iškart, pasidavimas įtakai- kita svarbi mokyklinių konfliktų priežastis. Silpnavalis mokinys, kaip ir visi kiti, nori pripažinimo ir sėkmės, tačiau tam reikia pastangų. Panaši savijauta pramogaujant, ieškant aštrių pojūčių. Jos pakaitalu gali tapti alkoholis ir narkotikai. Silpnavaliai paaugliai tinkamai elgiasi ir mokosi tik tuo atveju, kai yra pakankamai nuosekliai kontroliuojami, tačiau jie nuolat bando įvairiais būdais pažeisti ir susilpninti išorinę kontrolę. Netinkamas bendravimas ir bendradarbiavimas tarp mokytojo ir paauglio-mokinio susiformuoja tuo atveju, kai mokytojas nusileidžia mokiniui, kai susilpnėja mokytojo kontrolė ir jis pats pažeidžia nustatytas ribas. Tada ir paauglys pradeda jų nepaisyti. 4. Demonstratyvus paauglys- paaugliai siekia dėmesio ir pripažinimo, tačiau, kaip ir suaugusieji, ne visada pasirenka tinkamus būdus šiam siekimui įgyvendinti. Jie bando nustebinti aplinkinius neįprasta apranga, šukuosena, šokiruojančiais poelgiais, kaprizais. Kadangi toks elgesys mokykloje smerkiamas, kyla konfliktų su mokytojais. Tačiau konfliktas su mokytoju pačiam paaugliui dažnai atrodo labai naudingas, todėl kad taip jis gauna norimą dėmesį. Netinkamas mokytojo ir mokinio-paauglio bendravimas ir bendradarbiavimas susiformuoja tuo atveju, jei mokytojas lengvai pasiduoda mokinio-paauglio provokacijai, nuolat atkreipia dėmesį į jo netinkamą elgesį. G.Navaitis, rašydamas apie paauglystę, teigia, kad mokytojai pamiršta, koks sunkus yra paauglystės laikotarpis ir kad šiame amžiaus tarpsnyje konfliktai ir netinkamas mokinių elgesys yra norma. Vokiečių psichologas M.Birkenbihlis, atlikęs tyrimus, nustatė, kad spręsdami konfliktus su mokiniais, mokytojai dažniausiai panaudoja tokius būdus: • perspėjimas (pamokymas, išbarimas ir pan.); • papildomų užduočių skyrimas; • pranešimas tėvams; • pranešimas mokyklos vadovybei; • trumpalaikis pašalinimas iš klasės; • pašalinimas iš mokyklos; • fizinės bausmės. Šis sąrašas parodo, kad dauguma mokytojų į paauglių konfliktišką elgesį yra linkę reaguoti taip pat konfliktiškai- bausti, grasinti, informuoti tuos, kurie gali paauglį nubausti. Mokytojas pamiršta, kad susipynę įvairaus pobūdžio veiksniai, komplikuojantys paauglio tapatumo raidą, paskatina jo konfliktus su mokytojais. Jei mokytojas pamiršta atsižvelgti į šį svarbu paauglystės aspektą, tai beveik visada užkerta kelią klostytis teigiamam mokytojo ir mokinio-paauglio bendravimui ir bendradarbiavimui. Dažnai netinkamas bendravimas ir bendradarbiavimas tarp mokytojo ir paauglio susiklosto dėl to, kad mokytojas nesugeba išlaikyti savo autoriteto ir leistinų elgesio ribų. Mokinių ir mokytojų santykius iš anksto nustato abiem žinomos mokyklos taisyklės. Vis dėlto, kaip pastebėjo G.Navaitis, nemažai konfliktų kyla dėl to, kad jos pažeidžiamos, o taip pat dėl to, kad mokytojas ir paauglys suvokia jas skirtingai, nes dažnai jos nepakankamai detalizuotos ir nurodo tik pageidautinus mokinių ir mokytojų bendravimo ir bendradarbiavimo principus, bet nepakankamai tiksliai nustato jų kasdieninį bendravimą ir nereglamentuoja nesutarimo sprendimo būdų. 6. Tinkamas mokytojo ir mokinio bendravimas ir bendradarbiavimas Norėdamas išvengti tokių nesėkmių kaip aukščiau aprašytos, bei siekdamas teigiamo bendravimo ir bendradarbiavimo su mokiniu-paaugliu, mokytojas turi keisti savo netinkamą požiūrį į paauglį, paauglystės laikotarpį, paauglio netinkamą elgesį ir kylančius konfliktus. Dr. James Dobson savo knygoje Užsispyręs vaikas (Kaunas; 1999) rašo, kad gerbiant paauglių orumą, ne taip sudėtinga įvesti ir palaikyti drausmę. Jis teigia, kad mokytojas turi būti tvirtas, kai paauglys meta jam iššūkį, tačiau jis taip pat turi visada būti mandagus, sąžiningas ir nieko neužgauliuoti. Pagarbos ir drausmės derinimas visada atneša teigiamų rezultatų. Dr.J.Dobson taip pat teigia, kad mokytojas neturi atsisakyti rasti bendros kalbos su paaugliu tik todėl, kad tai sunku. Kas bebūtų, šiais maištingais, neramiais metais reikia išsaugoti kontaktą. Ypač tai svarbu tada, kai, rodos, šaunus ir laimingas vaikas tiesiog akyse per kelias dienas pavirsta į suirzusį keturiolikmetį anarchistą. Be abejo, tokiam vaikui reikalinga parama suaugusiųjų, o tai reiškia ir mokytojų. Norėdamas suteikti paaugliui tokią paramą, neprarasti su juo kontakto bei formuoti tinkamą bendravimą ir bendradarbiavimą, mokytojas turi gerai pažinti mokinį. Tam mokytojas gali panaudoti ne tik stebėjimą, bet ir įvairus testus, kurie jam padės geriau pažinti paauglį. Tai pvz., yra jaunesniojo paauglio pažinimo metodikos testas (Priedai, psl.38), skirtas ir tėvams, ir mokytojams. Taip pat mokytojas gali panaudoti ir Kondašo modifikuotą metodiką, kuri padeda nustatyti nerimastingumo skalę. Nerimastingumo skalę sudaro: 1.) mokyklinis nerimastingumas; 2.) savęs vertinimo nerimas; 3.) tarpasmeninių santykių nerimas. Nerimastingumui tirti yra taip pat skirtas testas (Priedai, psl.45). Svarbi ir paauglio mokymosi motyvacija, kurią išsiaiškinti mokytojui gali padėti Paauglio mokymosi motyvacijos testas (Priedai, psl.48). Be to, norėdamas nustatyti paauglio netinkamo elgesio priežastis, mokytojas turi daugiai sužinoti ir apie mokinio šeimą bei tėvų auklėjimo stilių, nes šie veiksniai taip pat turi didelės įtakos mokiniui ir jo elgesiui bei savęs vertinimui. ( Testas Tėvų auklėjimo stilius; Priedai, psl.42). Šios metodikos padės mokytojui geriau suprasti mokinį-paauglį ir kurti teigiamus tarpusavio santykius. Mokytojas, siekdamas teigiamo bendravimo ir bendradarbiavimo su paaugliu, turėtų sudaryti sąlygas teigiamam mokinių-paauglių savęs vertinimui. L.Bulotaitės teigimu, labai svarbu, kad kiekvienas mokinys klasėje jaustųsi saugus, mylimas ir gerbiamas, kad mokytojas skatintų mokinių savarankiškumą, individualumą ir kūrybiškumą. Pedagogas turi padėti mokiniui suprasti ir pažinti save, suvokti, kad jis yra individualybė, vertybė. Norėdamas kurti teigiamą bendravimą ir bendradarbiavimą bei stiprinti paauglio savigarbą, mokytojas turi (Laima Bulotaitė, Roma Vida Privorienė, Nijolė Sturlienė Drauge su vaiku…; Vilnius; 2000): • rodyti paaugliui meilę ir svarbiausia, pagarbą. Meilės ir pagarbos poreikiai- baziniai kiekvieno žmogaus psichologiniai poreikiai, kuriuos patenkinus auga brandi ir pasitikinti savimi asmenybė, o paaugliui tai taip pat padeda susidoroti su paauglystės krize ir labiau pasitikėti mokytoju; • priimti paauglio individualybę. Kartais greito temperamento mokytojui sunku suprasti, kad mokinys dirba lėtai, o flegmatiškas mokytojas gali įvardinti greitai dirbančius ir veikiančius mokinius kaip paviršutiniškus. Su tuo reikia susitaikyti ir nepriekaištauti mokiniams, nes mokytojas vis tiek negali pakeisti paauglio temperamento; • įžvelgti stipriąsias paauglio puses. Pirmiausia mokytojas gali pabandyti pats jas sau įvardinti. Taip pat jis turi pagalvoti, kaip sudaryti sąlygas mokiniui apie jas sužinoti. Jei mokytojas neturi mokiniui pasakyti nieko gero, tai yra jo, o ne mokinio problema; • mokytojas turi nepamiršti parodyti, kad yra patenkintas, kai mokinys padaro kažką gero. Nereikia bijoti, kad jis išpaiks. Priešingai, jei mokytojas nepastebi gerai atliktų namų darbų, gražiai sutvarkytos klasės ir pan., tai paaugliui dažnai nebesinori daugiau ką nors daryti; • verta dideles užduotis, kurias mokytojas duoda mokiniui atlikti, susmulkinti į mažesnes, kad po kiekvieno žingsnelio patirta sėkmė skatintų veikti toliau; • mokytojas turi įvertinti kiekvieno mokinio įdėtas pastangas, net jei darbas nėra atliktas tobulai arba taip, kaip norisi mokytojui; • net kiekvienoje, kaip mokytojui atrodo, neigiamoje paauglio savybėje reikia rasti teigiamą grūdą ir bandyti jį pervardinti, “perrėminti”. Vietoj “užsispyręs” galima sakyti “atkaklus”, vietoj “agresyvus”-“energingas”. Reikia rasti atitikmenį. Tai suteikia visai kitą prasmę toms savybėms ir jos yra priimamos kitaip; • kai mokytojas yra nepatenkintas mokiniu, jis turi kritikuoti jo konkrečius veiksmus, poelgius, žodžius, bet ne jo asmenybę. Reikia nepamiršti “aš” teiginių, t.y. “Man nepatinka”, “Aš pasimečiau” ir t.t.; • jei tenka paauglį kritikuoti, nereikia to daryti viešai. Mokytojas savo nepasitenkinimą ir kritiką turi pasakyti pačiam mokiniui, kalbėdamas tik su juo, be pašalinių liudytojų; • mokytojas turi būti kantrus ir tolerantiškas; leisti paaugliui suprasti, kad ne visuomet viskas klostosi sklandžiai. Normalu yra sutrikti, suklysti, pasimesti; • nereikėtų bausti paauglio už klaidas. Mokytojas, siekdamas teigiamo bendravimo ir bendradarbiavimo neturi primesti ir ankstesnių klaidų. Reikia leisti paaugliui žinoti, kad kiekviena klaida- tai pamoka, iš kurios mes ko nors išmokstame; • mokytojai niekada neturėtų aptarinėti mokinių jiems girdint; • norėdamas sukurti teigiamus tarpusavio santykius, mokytojas neturi “kabinti” mokiniui etikečių: “žioplys”, “tinginys” ir pan. Tokie pasakymai žeidžia paauglį, menkina jo savigarbą ir užkerta kelią elgtis pozityviai; • reikia mokyti paauglius teigiamai apie save kalbėti ir galvoti. Jei mokinys sako:”Aš negaliu šito padaryti”, verta jam pasakyti:”Tu turi galvoje, kad dar neišmokai šito padaryti”; • mokytojas turi pasitikėti paaugliu, leisti jam suprasti, kad jis pats atsako už savo poelgius ir veiksmus; • reikia leisti paaugliui pačiam spręsti problemas ten, kur jie tai gali daryti. Jei mokytojas viską spręs už mokinius, jis atims iš jų stiprybę ir patvirtins, kad jie yra niekam tikę; • mokytojas turi nepamiršti padrąsinti paauglį. Tai svarbiau nei paskatinimas ar apdovanojimas. Padrąsindamas mokytojas išreiškia viltį, tikėjimą paaugliu. Kartu paliekama ir galimybė suklysti. Padrąsinimas tai pozicija, kad “gal ne viskas sklandu, bet tu įveiksi”; • siekdamas teigiamo bendravimo, mokytojas turi nepamiršti, kad pagyrimas ne visada yra padrąsinimas. Perdėtas pagyrimas gali pasirodyti paaugliui nenuoširdus; • reikia siekti bendradarbiavimo su paaugliais- kviesti juos kartu spręsti mokykloje ar klasėje iškylančias problemas, klausti jų nuomonės apie svarbius dalykus. Mokytojui svarbu atsiminti ir tai, kad jei jis siekia teigiamo ir produktyvaus bendravimo ir bendradarbiavimo su paaugliu, jis turi įgyti paauglio pasitikėjimą. Francis X. Walton (Kaip užsitarnauti paauglių pasitikėjimą namuose ir mokykloje? Vadovas tėvams, mokytojams, konsultantams ir mokyklų administratoriams; 1999) tai siūlo padaryti tokiais būdais: • pakviesti paauglį nagrinėti uždavinį ar spręsti problemą, kuria anksčiau rūpindavosi tik suaugusieji; • paprašyti paauglį patarti, kaip išspręsti iškylančias problemas; • pakviesti paauglį diskutuoti apie einamuosius socialinio ir politinio gyvenimo įvykius; • vengti paaugliui sakyti, kad jūs, būdami jo metų, su viskuo puikiai susitvarkydavote; • priimti klaidas ir nesėkmes kaip neišvengiamą dalyką- kartais taip atsitinka mums visiems; • akcentuoti, pabrėžti stipriąsias paauglio asmenybės ir charakterio puses; • domėtis, džiaugtis paauglio draugais, interesais, veikla, jo pasauliu ir jo aplinka; • domėtis paauglio veikla, nenustelbiant, nenuslopinat jo; • linksmintis kartu, sudaryti reguliarių susibūrimų ar ekskursijų planą, kurių metu mokytojas ir mokiniai maloniai leis laiką ir arčiau susipažins, susidarys tvirtesni bendravimo ir bendradarbiavimo ryšiai; • palaikyti paauglio dalyvavimą bet kokioje veikloje mokykloje (pvz., olimpiadose, įvairiuose konkursuose, viktorinose, popamokinėje veikloje, mokyklos renginiuose ir pan.), jeigu ji legali ir morali; • kai įmanoma, kviesti paauglį į suaugusiųjų susibūrimus. Pažintys su suaugusiais padrąsina paauglį. Francis X. Walton teigia, kad jaunuolis, lygiai taip pat kai ir vaikas, gali jausti pažeminimą, kai su juo elgiamasi kaip su vaiku. Jis patyria stresą ir nuoširdžiai nori, kad su juo taip nesielgtų. Nepaprastai sunku laimėti paauglių bendradarbiavimą, kai suaugusiojo, o tai reiškia ir mokytojo elgesį jie interpretuoja kaip savo statuso sumenkinimą. Kai paaugliai mokytojų gerbiami, jie labiau nusiteikę gerbti mokytojus ir bendradarbiauti su jais. Geriausias elgesio su paaugliais orientyras būtų toks: nedaryk nieko už juos, ką kasdieniniame gyvenime jie gali pasidaryti patys. Svarbu prisiminti, kad negalime versti paauglio bendradarbiauti. Jis irgi negali mūsų priversti. Mums nereikia kovoti, tačiau nereikia ir pasiduoti. Prievartos panaudojimas beveik visados garantuos, kad jūs kovosite. Dirbant su paaugliais būtina surasti aukso vidurį. Pirmas žingsnis į teigiamų santykių sukūrimą- suaugusieji, tame tarpe ir pedagogai, turi išmokti išdrįsti pasakyti “ne”. Taip pat labai svarbu suteikti galimybę pasirinkti, taikyti pasekmes, apgalvotai drąsinti paauglius. Kai paaugliai jaučia, jog mes stengiamės primesti jiems savo valią, jie yra linkę nebendradarbiauti. Nepaprastai svarbu, kad suaugusieji suprastų, jog paaugliai labai lengvai gali atsisakyti kooperacijos su jais. Patikėkime paauglio sugebėjimu spręsti. Pirmas žingsnis “nusiginklavimo” link- tai suaugusiam prisipažinti, kad jis klysta, ir, bendraujant su paaugliu, pakeisti nepasitikėjimą pasitikėjimu. Paaugliai įsitikina, kad labai sunku tęsti kovą pagarbaus elgesio akivaizdoje. Pagarbus elgesys daro didelę įtaką paaugliui, kuris pats atsikrato savo noro priešintis ir nugalėti mokytoją. Be to, iš esmės pagerėja jo sprendimų kokybė, nes jis nori apsvarstyti daugelį galimų variantų, o ne tik tuos pasirinkimus, kuriais galėtų pademonstruoti, kad nesileis suaugusiųjų stumdomas. Patirtis rodo, jog laisvos diskusijos ieškant alternatyvos yra labai efektyvi priemonė, padedanti kartu su paaugliais draugiškai ir vieningai priimti labai kokybišką sprendimą. Atrodo, kad geriausiai veikia toks problemos sprendimo būdas, kai visi dalyvaujantys gali vetuoti sprendimą. Kada sprendimams pasiekti naudojamas toks susitarimas, paaugliui nesinori priešintis suaugusiųjų valiai ir rodyti, kad jis nepaklus prievartai. Kita svarbi taisyklė, sprendžiant iškilusias problemas ir siekiant teigiamo bendravimo ir bendradarbiavimo- neieškoti kaltų. Tikslas yra ne nustatyti kaltą, o rasti problemos sprendimą. Sprendžiant problemą, patariama leisti paaugliui pasirinkti. Netgi kai mokytojas yra visiškai tikras dėl sprendimo, kurį, jo nuomone, paauglys turėtų prisiimti, patirtis rodo, kad geriausiai vengti ultimatumo. Kadangi paauglys pats spręs apie savo elgesį ir nebus verčiamas, mokytojo šansas teigiamai įtakoti paauglį kritiškoje situacijoje padidės. Nesutikimas- gali būti labai naudinga technika mokytojui, kadangi padidina tikimybę, kad paauglys šiek tiek atsižvelgs į jo poziciją. Taip pat Francis X. Walton siūlo ir keletą galimų būdų kaip bendrauti ir bendradarbiauti su paaugliu, siekiant šalinti jo netinkamą elgesį: pasekmių naudojimas kaip disciplinos metodas. Paprastai leidimas paaugliui patirti savo elgesio pasekmes yra išbandyta ir įrodyta technika, padedanti jam mokytis iš savo klaidų. Deja, suaugusieji dažnai elgiasi taip, tarytum paaugliai nieko negalėtų išmokti patys (o paaugliams tai žeminantis požiūris), perspėja juos apie galimas klaidas ir stengiasi “paspausti teisinga kryptimi”. Dažnai tiesiog naudinga leisti paaugliui pačiam padaryti išvadą iš savo patyrimo. Pagarbioje atmosferoje jie mokysis iš klaidų taip pat lengvai, kaip ir suaugusieji. Loginės pasekmės. Numatytos pasekmės, kurios nėra skirtos bausmei, bet labiau skirtos išmokyti situacijos logikos (jei tu elgsies ”taip”- tai yra logiška, kad bus “tokios” pasekmės)- tai technika, kuri dažnai gelbsti su mažais vaikais, bet nepasitvirtina su paaugliais. Paaugliai taip junta manipuliavimą ir spaudimą, kad “suaugusiųjų logika” sumanytos pasekmės jų nepasiekia. Jie labiau linkę save įsivaizduoti baudžiamais ar spaudžiamais, todėl priešinsis permainai. Labiausiai efektyvus loginių pasekmių taikymo paaugliams būdas yra visoms suinteresuotoms pusėms iš anksto laisvai susitarti, kokios pasekmės lauks toje specifinėje situacijoje. Padrąsinimas kaip vadovavimo technika. Padrąsindami kitą žmogų, parodome jam, kad pasitikime juo tokiu, koks jis yra. Paauglys atidžiai stebi užuominas, ženklus, kurie jam parodytų, kad jis pereina iš vaikystės į suaugusiųjų gyvenimą. Jį labai padrąsina, kai jaučia nebylų suaugusiojo pasitikėjimą. Tai ryškus kontrastas mokytojo norui pulti, įsikišti, patarti arba kritikuoti. Patarimai yra reikalingi, bet tuo dauguma mokytojų akivaizdžiai piktnaudžiauja. Pirmą kartą pasiūlome paaugliui mintį panašiai kaip informaciją. Antrą ir kitais kartais mūsų pasiūlymas skamba kaip primygtinas spaudimas. Nemažiau svarbus mokytojui yra ir mokėjimas išklausyti. Paaugliai nėra linkę išsipasakoti, todėl jei jie jau nusprendė atsiverti mokytojui, šis turi elgtis taip, kad neužkirsti kelią paauglio pasitikėjimui juo ir ateityje. Laima Bulotaitė, Roma Vida Privorienė, Nijolė Sturlienė (Drauge su vaiku…; Vilnius; 2000) teigia, kad mokėjimas išklausyti paauglį lemia mūsų santykius su juo. Mokytojai dažnai skundžiasi, kad mokinys dažnai būna uždaras, nieko nepasakoja apie save ir savo gyvenimą, todėl jie negali jo geriau pažinti ar gauti naudingos informacijos, kuri padėtų sėkmingai bendrauti ir bendradarbiauti su juo. Iš vienos pusės tai natūralu, nes paauglystės amžiuje autoritetai yra kvestionuojami. Paaugliams svarbesni yra bendraamžiai ir jų nuomonė. Iš kitos pusės tam, kad prireikus mokytojas galėtų padėti, labai svarbu rasti kelią į paauglio širdį, paskatinti jį kalbėti, išsipasakoti, mokytojas turi mokėti išklausyti paauglį. Visi žmonės, nepriklausomai kokio amžiaus jie būtų, nori būti išklausyti, suprasti ir vertinami, o paauglystėje, kai atsiranda egocentrizmas, vaikui iškyla daug klausimų, mokėjimas išklausyti tampa mokytojui labai svarbus. Klausymasis nėra lengvas dalykas. Gaunamą informaciją žmogus perkošia per daugybę filtrų. Dėl to klausymasis- atrankinis, subjektyvus dalykas. Kai mokytoją pasiekia informacija, prieštaraujanti jo įsitikinimams, vertybėms, normoms, nuomonėms, prietarams, mokytojas gali jos net nesuvokti, o tai neigiamai įtakoja jo bendravimą ir bendradarbiavimą su paaugliu. Kartais mokytojas girdi tik tai, kas atitinka jo norus ir siekius. Jei kalbėdamas su mokiniu, jis iš anksto tikisi kažką išgirsti, tai dažnai neklauso to, ką paauglys jam bando pasakyti. “Įsijungia” patirties filtras. Taip susiformuoja išankstinės nuostatos. Kas trukdo išklausyti paauglį? Pasak Laimą Bulotaitę, Romą Vidą Privorienę, Nijolę Sturlienę (Drauge su vaiku…; Vilnius; 2000)tai , kad dažnai mokytojas, jau pradedamas klausytis mokinio, turi išankstinę nuostatą apie tai, ką pastarasis pasakys. Iš karto tarsi priklijuojama etiketė “meluos”, “bandys išsisukti”, “nieko naujo” ir t.t. Išklausyti paauglį trukdo ir mokytojo įsitikinimai, vertybės, nuomonės ir prietarai, dėl kurių kartais net nesuvokiama, ką kalba mokinys. Gali būti, kad tuo metu, kai paauglys kalba, mokytojas galvoja apie kitus jam rūpimus dalykus ir tiesiog negirdi, kas jam sakoma. Kai mus užvaldžiusiuos stiprios emocijos (tiek malonios, tiek nemalonios), kai esame pavargę ar blogai jaučiamės, esame prasti klausytojai, nes tada sunku sutelkti dėmesį. Paaugliams išsipasakoti, atsiverti trukdo netinkamos suaugusiųjų reakcijos. Tokios netinkamos reakcijos tai (Laima Bulotaitė, Roma Vida Privorienė, Nijolė Sturlienė Drauge su vaiku…; Vilnius; 2000): • grasinimai “Daryk, ką sakau, kitaip parašysiu blogą pažymį; paliksiu po pamokų ir pan.”; • paliepimai “Išeik iš klasės ir nesirodyk, kol nepadarysi visko, ką liepiu”; • kritika “Tau amžinai trūksta laiko paruošti namų darbus”; • gėdinimas “Aš tavo vietoje negalėčiau į akis pažiūrėti”; • kvotimas “Kodėl tu taip elgeisi? Ko tu ten ėjai?”; • pamokslavimas: “Tavo pareiga-gerai mokytis”; • moralizavimas: “Toks elgesys tau nedaro garbės”; • vengimas:”Geriau nekalbėkime apie tai”; • raminimas:”Neimk į galvą”; • linksminimas:”Baik ašaroti”; • loginis įtikinėjimas:”Tavo dabartinė situacija- logiška, to ir reikėjo tikėtis”; • patarinėjimas:” Aš tavo vietoj daryčiau kitaip”; • diagnozavimas:”Tokiu savo elgesiu tu nori įžeisti mane”; • lyginimas:”Tu niekada nebūsi toks, kaip Tomas”. Kitos tipiškos reakcijos, kurios griauna mokytojo ir paauglio santykius ir trukdo klausytis, tai: įsakinėjimas, analizavimas, temos pakeitimas. Neefektyvių mokytojų-klausytojų tipai pagal Laimą Bulotaitę, Romą Vidą Privorienę, Nijolę Sturlienę yra tokie: • “seržantas”- reikalauja paklusnumo. Dažnai pajuokia, grasina, baudžia; • “tardytojas”- siekia surinkti faktus, o visa kita jam nesvarbu; • “egocentrikas”- pagrindinis tokio žmogaus tikslas kalbėti apie tai, kas įdomu jam ir visai neklausyti apie tai, kas įdomu kitam asmeniui. Tipiška taktika- nukrypti nuo temos, kurią siūlo pašnekovas; • “juokdarys”- jo tikslas nukreipti dėmesį nuo nemalonių, nepatogių temų, pasijuokiant iš kitų žodžių, nuomonių ir pan.; • “psichiatras”- analizuoja, diagnozuoja, nurodo kitam tinkamą problemos sprendimo būdą. Toks žmogus imasi per didelės atsakomybės už kito elgesį; • “išsisukinėtojas”- panašu į “juokdarį”, kadangi taip pat siekia pabėgti nuo nemalonios temos, tačiau tai daro ne juokaudamas, o nutraukdamas pokalbį. Laima Bulotaitė, Roma Vida Privorienė, Nijolė Sturlienė teigia, kad bendraujant su paaugliu labai svarbus yra aktyvus klausimas. Tai toks bendravimo būdas, kai mokytojas reiškia iniciatyvą ir dalinasi atsakomybe su kalbančiuoju mokiniu, stengdamasis suprasti žodžių turinį ir mokinio-paauglio jausmus. Mokėjimas aktyviai klausyti yra: • žmogaus perduodamos informacijos suvokimas; tuo metu mokytojas nereiškia savo emocijų; • kalbančiojo skatinimas kalbėti, “postūmis” tęsti bendravimo temą; • nedidelis poveikis kalbančiajam, leidžiantis vystyti savo mintis “vienu žingsniu į priekį”. Taigi mokytojui labai svarbus yra mokėjimas susikaupti ir mokėjimas laukti. Norėdamas, kad paauglys jam atsivertų, mokytojas pradedamas pokalbį su juo, turi: • rasti pokalbiui tinkamą laiką ir vietą. Pokalbį pradėkite tada, kai žinote, jog turėsite pakankamai laiko, nereikės niekur skubėti. Įsikurkite taip, kad matytumėte vienas kito akis. Panaudokite savo kūno kalbą: atsisėskite patogiai, kūnu palinkite į pašnekovą, neužsidenkite krūtinės sukryžiuotomis rankomis ir t.t.; • būkite susidomėjęs ir tai parodykite. Nuoširdus rūpestis ir gyvas smalsumas padrąsina vaiką kalbėti laisvai; • neskubėkite. Venkite greitų išvadų darymo ir stereotipinių vertinimų. Prieš užduodami klausimą ar pareikšdami savo nuomonę, gerai apgalvokite žodžius; • sekite pagrindinę mintį. Nepervertinkite detalių; • stenkitės suprasti paauglio požiūrius, poreikius, įsitikinimus, jei jiems ir nepritariate. Atminkite, kad kiekvienas žmogus turi teisę savo pasaulį matyti individualiai; • stebėkite paauglio kūno kalbą: mimiką, pozą, gestus. Veiksmai kalba garsiau negu žodžiai; • sekite paauglio jausmus jam kalbant. Dažnai jausmai, o ne faktai yra pagrindinis pranešimas. Pokalbyje labai svarbu, kaip klausytojas reaguoja. Iš suaugusiųjų reakcijos į pasakytus žodžius, paauglys nuspręs, kiek galima kalbėti, kiek atvirauti, ar galima pasitikėti. • Kalbėjimą paskatina geranoriškai pasakyti žodžiai:”Aha”; “Suprantu”; “Matau”; “Tai įdomu”; “Gal galėtum apie tai papasakoti daugiau”; “Man svarbu tai, ką tu sakai ir ką tu jauti”. Tai padrąsina paauglį toliau tęsti pasakojimą; • norėdami suprasti, ką viena ar kita frazė reiškia, ar teisingai supratote išreikšta mintį, turite nebijoti paklausti. Tokio pobūdžio sakiniai galėtų prasidėti taip:”Ką turi omeny tai sakydamas?”; “Taigi, iš tiesų, tu nori pasakyti, kad…?”; “Ar galėtum dar kartą pakartoti?” ir t.t.; • naudinga, klausant mokinio, tiesiog pakartoti keletą paskutinių jo pasakytų žodžių ar paskutinę mintį. Tokiu būdu jis išgirsta tai, ką pats pasakė. Tai parodys, kad jūs atidžiai klausotės ir esate susidomėjęs. Galima pakartoti pagrindines mintis, pabrėžti svarbiausius faktus; • išgirstą mintį arba faktą galima persakyti savo žodžiais. Tokie pakartojimai paprastai pradedami žodžiais:”Kaip aš supratau, tu ketini…?”; “Tu elgiesi taip, todėl kad…?”; “Jei aš teisingai supratau, tu nusprendei…?” ir pan.; • ypatingai svarbu parodyti, kad mes supratome paauglio jausmus. Siūloma juos tiesiog atspindėti pasakant: “Tave jaudina…”; “Tave neramina…”; “Aš matau, tu nuliūdai, kalbėdamas apie tai”; “Tave tai pykdo” ir pan. Nebijokite suklysti, įvardindami jausmus. Net iš jūsų netikslumų paauglys suvokia, kad jūs stengiatės išgirsti ne tik žodžius, bet ir tai, kas slypi už jų. Kartais, norint geriau suprasti mokinį arba palaikyti pokalbį su juo, neišvengiamai reikia paklausti. Kaip tai padaryti? Laima Bulotaitė, Roma Vida Privorienė, Nijolė Sturlienė duoda tokius patarimus: • nuoširdaus pokalbio metu reikėtų vengti uždarų klausimų, į kuriuos galima atsakyti vienu žodžiu “taip” arba “ne”. Paprastai tokie klausimai prasideda klausiamuoju žodeliu “ar”; • tinkamiausi yra atviri klausimai, kurie prasideda “kas”, “ką”, “kur”, “kada”, “kaip”. Pvz., “Norėčiau išgirsti apie tai, kas nutiko”, “Ką manai apie savo trimestro rezultatus?”, “Kaip tau patinka nauja klasė?” ir pan.; • venkite užduoti klausimus, prasidedančius klausiamuoju žodeliu “kodėl?”. Tokie klausimai turi agresyvų atspalvį, skamba grėsmingai. Paprastai į tokį klausimą norisi atsakyti “Todėl” ir gintis. Pvz., “Kodėl tu taip mažai mokaisi”, “Kodėl netinkamai elgiesi per pamokas?”. Tokie klausimai neskatins nuoširdaus pokalbio; • netinkami yra klausimai “siekiantys pritarimo”: išreiškiama mokytojo pozicija ir tikimasi, kad mokinys su tuo sutiks, pvz., “Tu nenori to daryti, juk taip?”; • netinka ir kaltinantys klausimai, kurie kaltina, smerkia ir nepalieka galimybės atsakyti, pvz., “Ar tu mesi kada nors rūkyti?”. Siekdamas teigiamo bendravimo ir bendradarbiavimo su vaiku, mokytojas taip pat turi atsiminti keletą patarimų, kaip reaguoti į netinkamą demonstratyvaus, nevalingo, agresyvaus ir nesimokančio paauglio elgesį: (remtasi Švietimo ir mokslo ministerija „Drauge su vaiku...“. V.,2001): • labai padėtų efektyvūs bendravimo būdai su mokiniu klasėje ( o tai yra: aiškūs nurodymai, elgesio skaidymas į dalis, konkrečios užduotys); • nesielgti taip, kad klaidingo elgesio tikslas būtų pasiektas. Efektyvūs būdai padėti mokiniui geriau elgtis – sumažinti netinkamo elgesio naudingumą. Padėti mokiniui geriau įvertinti save, gerinti jo savijautą; • kai mokinys siekia dėmesio tikslo, kartais verta ignoruoti tokį elgesį. Reikėtų skirti tokiam moksleiviui dėmesio, kai jis elgiasi gerai. Tačiau paauglio ignoravimas nėra toks naudingas ir efektyvus, nes jo elgesys dažniausiai skiriamas bendraamžiams, o ne mokytojui. Dažnai pats veiksmingiausias būdas – „išimti“ paauglį iš situacijos, t.y. pasiūlyti išeiti iš klasės. Reikia pranešti mokiniui, kad jį maloniai sutiks, kai pastarasis norės bendradarbiauti. Svarbu, kad jis suvoktų, jog mokytojas ne baudžia jį, o tiesiog nori užtikrinti darbingą atmosferą klasėje. Dar vienas būdas: atsistoti šalia netinkamai besielgiančio mokinio ir, nieko jam nesakant, atkreipti dėmesį; • atpažinus agresijos tikslą, nesivelti į ginčą, nutraukti jėgos kovą. Stengtis išlaikyti emocinę pusiausvyrą, bandyti kontroliuoti savo elgesį. Būti tvirtam, bet nedominuojančiam. Situacijose ieškoti humoro ir naudoti jį, kad būtų nuginkluotas kovojantis mokinys. Pripažinti, jog negalite priversti mokinio ką nors daryti arba nedaryti; • kai vaikas kerštauja, neatsimokėti jam tuo pačiu. Labai svarbu, kad toks vaikas pajustų pagarbą ir meilę. Reikėtų „pagauti“ jį darant gerą, remtis stipriosiomis pusėmis. Padrąsinti jį, pareiškiant, kad jis yra priimamas toks, koks yra. Paprašyti jo pagalbos sprendžiant problemas. Negailėti laiko ir pastangų padėti vaikui. Aišku, kad mylėti tokį vaiką nelengva, juo labiau, kad jis gali nuolat priešintis dedamoms pastangoms; • kai mokinys siekia neadekvataus tikslo arba, kitaip sakant, yra pasyvus, mokytojai ne visada turi galimybę daryti įtaką, nes tokie mokiniai praleidžia daug pamokų ir, pirmai progai pasitaikius, meta mokyklą. Įtakoti tokius mokinius nėra lengva, bet įmanoma. Reikėtų paauglį įtikinti, kad nieko nemėgindamas daryti, jis negali patikrinti savo galimybių; priminti jam patirtas sėkmes. Kartais, kad toks vaikas patirtų sėkmę, galima pritaikyti jam užduotis pagal jo interesus ir galimybes. Tik nenumoti į jį ranka kaip į beviltišką; • padrąsinti mokinį. Pamokoje netinkamą elgesį galima būtų šalinti tokiu būdu- nustatyti taisykles ir jų laikytis, t.y.: 1. taisyklių nustatymas. Pirmas žingsnis, siekiant įtvirtinti tinkamą vaiko elgesį klasėje, yra apibrėžti siektinus tikslus ir nustatyti mokinių elgesio taisykles. Jos turi būti labai konkrečios, išreikštos aiškiais žodžiais, gerai suprantamais vaikams. Kai taisyklės yra nustatytos, mokytojas turi supažindinti su jomis mokinius, kad visi žinotų, ko iš jų tikimasi. Tokiu atveju labai svarbu, kad mokytojas bendradarbiautų su vaikų tėvais, tam kad taisyklės ir vaikui keliami reikalavimai būtų vienodi tiek mokykloje, tiek ir namuose. 2. Taisyklių laikymasis. Kai vaikams taisyklės jau išaiškintos, o tėvai sutinka, kad jos būtų taikomos vaikui, mokytojas turi žengti keletą žingsnių, kad pasiektų, jog vaikai elgtųsi klasėje tinkamai. Pirmas žingsnis: pasakyti aiškiai ir asmeniškai vaikui. Duodamas konkrečius, individualius nurodymus mokiniams, mokytojas turi tiksliai, labai aiškiai ir konkrečiai pasakyti, ką vaikai turi padaryti. Antras žingsnis: palaikyti artimą atstumą ir naudoti neverbalinę komunikaciją. Jei mokinys nedaro to, kas jam pasakyta, mokytojas turi prieiti arčiau prie vaiko, kuris bendraamžiams turi daugiausia įtakos, pažvelgti jam tiesiai į akis ir pasakyti sudrausminančius jį žodžius. Artima distancija, kreipimasis į vaiką vardu, akių kontaktas pateikiant nurodymus sustiprina paliepimą. Trečias žingsnis: laikytis pagrindinio reikalavimo. Mokytojas turi taikyti “sugedusio telefono”metodą, t.y. kartoti savo reikalavimą keletą kartų tais pačiais žodžiais. Jei mokinys nepaklūsta reikalavimui ir po to, kai mokytojas pateikė nurodymą ir jį sustiprino pakartodamas 2 ar 3 kartus, mokytojas turi žengti ketvirtą žingsnį. Ketvirtas žingsnis: mokiniui reikia jūsų pagalbos. Mokytojas paima vaiką už alkūnės, palydi į vietą ir pasodina. Jeigu vaikas atsikalbinėja, tai jau aišku, kad vaikui reikia mokytojo pagalbos – vaikas turi būti palydėtas į savo vietą. Prieš imantis bet kokios veiklos vaiko elgesiui pakeisti, tą veiklą reikia iš anksto suplanuoti, apgalvoti. Kartais, siekiant teigiamo bendravimo ir bendradarbiavimo su netinkamai besielgiančiu paaugliu, galima sudaryti su juo sutarti. Labai įdomų sutarties pavyzdį pateikia Ruth Peters (Nebijokite drausminti vaikų; Vilnius 1999). Autorė pateikia keturių dalių lentelę, kuri susideda iš: 1. kasdieninių pareigų; 2. blogį taškai už elgesį/požiūrį; 3. geros dienos kriterijai(ką vaikas turi daryti, kad būtų apdovanotas); 4. elgesio rezultatai(apdovanojimai ir privilegijų atėmimas). Šioje lentelėje surašomi visi darbai, kuriuos vaikas turi atlikti, apdovanojimai už tinkamą elgesį ir bausmės už netinkamą (lentelės pavyzdys- Priedai, psl.50). Jei tokia lentelė sudaroma siekiant koreguoti vaiko elgesį mokykloje, tai aišku, tada kasdieninės pareigos turi atitikti veiklą mokykloje(pvz., kasdieninės pareigos galėtų būti pamokų lankymas, mokytojo klausymas, užduočių atlikimas ir pan.). Mokytojams lentelė sudaroma, kad būtų galima įvertinti pokyčius- tai, ar vaikas laikosi sudarytos sutarties, ar keičiasi jo elgesys. Aišku, bausmes ir paskatinimus, kuriuos siūlo pati autorė R.Peters, taip pat galima keisti ir pritaikyti pagal situaciją, mokytojų norą ir galimybes. 7. Praktinė dalis Hipotezė: dauguma jaunesniojo amžiaus paauglių yra nepatenkinti tarpusavio santykiais su mokytojais. Tikslas: išsiaiškinti, ar paaugliai yra patenkinti tuo, kaip su jais elgiasi ir bendrauja mokytojai, kokios problemos dažniausiai iškyla paaugliams mokykloje ir kaip jie yra linkę jas spręsti. Uždaviniai: 1. ištirti mokinių nuomonę apie mokytojus ir jų bendravimo bei bendradarbiavimo su mokiniais būdus; 2. ištirti mokinių savijautą mokykloje (ar jaučiasi saugūs, mylimi, ar atsižvelgiama į jų nuomonę); 3. nustatyti pagrindines problemas, kurios iškyla mokiniams mokykloje. Tyrimo metodai: - anketinė apklausa Tyrimo vieta: Tyrimo dalyviai: 7-ųjų klasių mokinių. 7.1 Anketiniai duomenys. 1. Ar Tau patinka lankyti mokyklą? Anketinė apklausa rodo, kad didesnė dalis paauglių nelabai noriai lanko mokyklą. Didesnė dalis mergaičių pažymėjo, kad noriai lanko tik kai kurias pamokas, o tarp berniukų atsakymų dažniausiai pasitaikė variantas “nelabai”. Stebėtina tai, kad nei viena mergaitė nepasirinko atsakymo “taip, labai’, kai tuo tarpu net 12 berniukų atsakė, kad jiems mokyklą lankyti patinka. Nemažas skaičius tų paauglių, kurie apskritai nemėgsta lankyti mokyklos. Galima daryti išvadą, kad paaugliams nėra labai įdomu mokykloje; mokykla nepatenkina paauglių poreikių ir interesų, todėl ir nesugeba sudominti ir patraukti mokinius. 2. Ar dažnai praleidi pamokas? Nors ankstesniame klausime tiek mergaitės, tiek berniukai pažymėjo, kad nelabai noriai lanko mokyklą, tačiau atsakymai į klausimą, ar jie labai dažnai praleidžia pamokas rodo, kad paauglių santykis mokyklos atžvilgiu neturi labai didelės įtakos pamokų lankomumui. Nors nei vienas respondentas nepažymėjo atsakymo, kad pamokų visiškai nepraleidžia, tačiau daugiausia apklaustųjų pasirinko atsakymą “labai retai” arba “nelabai dažnai”. Palyginus mergaičių ir berniukų atsakymų rezultatus, galima pastebėti, kad mergaičių lankomumas yra didesni nei berniukų; mergaitės daug rėčiau praleidžia pamokas nei berniukai. 3. Dėl kokių priežasčių dažniausiai praleidi pamokas? Rezultatai gauti iš atsakymų į šį klausimą, patvirtina išvadą, padarytą antrame klausime- paauglių santykis mokyklos atžvilgiu neturi labai didelės įtakos pamokų lankomumui. Jei jie ir praleidžia pamokas, tai dažniausiai tik dėl svarbių priežasčių, tokių kaip liga arba šeimyniniai reikalai. Nenoras mokytis sudaro labai mažą dalį visų priežasčių skaičiaus. Mokiniai pažymėję atsakymą “kita”, išvardijo tokias pamokų praleidimo priežastis: • “nes pramiegu”; • “einu kur nors su draugais”; • “kai neatlieku namų darbų ir žinau, kad gausiu dvejetą”; • “kai būna sunkus kontrolinis”. Iš šių atsakymų galima spręsti, kad didžiausią baimė, dėl kurios paaugliai ryžtasi praleisti pamokas, yra susijusi su mokslo rezultatais. 4. Ar mokykloje jautiesi saugus? Kaip teigia psichologai, saugumo poreikis yra vienas svarbiausių kiekvieno žmogaus poreikių. Saugumo jausmas turi ir įtakos mokinio savijautai, mokymosi rezultatams bei lankomumui. Atsižvelgiant į anketinius duomenis, galima daryti išvadą, kad mokyklos turi labiau susirūpinti savo mokinių saugumu, nes kaip rodo tyrimai, paaugliai ne visada jaučiasi saugūs mokykloje. Taip teigia didesnė dalis mergaičių (40) ir pusė berniukų. Palyginus mergaičių ir berniukų atsakymus, galima pastebėti, kad mergaitės jaučiasi saugesnės. 5. Jei mokykloje Tau iškyla sunkumų, į ką kreipiesi pagalbos? Anketiniai duomenys patvirtina tai, kad paauglystėje mokytojų ir tėvų autoritetas mažėja, o išauga bendraamžių svarba. Tiek berniukai, tiek mergaitės pažymėjo, kad jei turėtų sunkumų, tai pirmiausia kreiptųsi pagalbos į savo draugus arba bando problemas išspręsti patys. Paauglystėje tai normalu, nes paaugliai siekia savarankiškumo ir autonomijos, stengiasi atsiriboti nuo suaugusiųjų, nes nori patys spręsti problemas ir priimti sprendimus. Tačiau galima daryti ir tokią išvadą, kad paaugliai nelabai pasitiki mokytojais, nelabai noriai su jais bendrauja arba negali surasti bendros kalbos, todėl ir nemano, kad nelaimės atveju galėtų surasti pritarimo ir palaikymo būtent pas mokytojus. 6. Kas Tau yra mokytojas? Beveik visi respondentai mano, kad mokytojas- tai žmogus, kuris suteikia informacijos ir žinių arba ugdytojas. Nei vienas mokinys nepažymėjo, kad mokytojas yra jam draugas. Galima daryti išvadą, kad mokinių ir mokytojų tarpusavio santykiai nepatenkina paauglių. Mokytojas jiems yra tik tas žmogus, kuris moko, bet ne tas, su kuriuo galima būtų pabendrauti, pasikalbėti apie savo problemas ir pan. 7. Kaip manai, ar žinios, kurias gauni mokykloje, yra Tau naudingos? Nors paaugliai teigia nelabai noriai lankantys mokyklą bei nesą labai patenkinti savo santykiais su mokytojais, jie mano, kad mokykloje gauna pakankamai reikalingų žinių. Šie rezultatai byloja taip pat apie tai, kad paaugliams rūpi jų ateitis ir jie gana rimtai apie ją galvoja. Šiuos rezultatus galima susieti su pamokų lankomumu- paaugliai stengiasi nepraleidinėti pamokų be priežasčių, nes supranta, kad mokslų rezultatai turės įtakos jų ateičiai. 8. Ar esi patenkintas tuo, kaip mokytojai bendrauja su mokiniais? Tyrimų rezultatai rodo, kad tiek berniukai, tiek mergaitės yra nepatenkinti tuo, kaip su jais bendrauja pedagogai. Optimistiškai nuteikia tik tai, kad didesnė dalis mergaičių bei berniukų pažymėjo, kad juos netenkina tarpusavio santykiai tik su kai kuriais mokytojais. Tai reiškia, kad paaugliai nėra priešiškai nusistatę prieš visus mokytojus ir yra tokių pedagogų, kuriuos jie gerbia. 9. Kas Tau labiausiai nepatinka mokytojų bendravime su mokiniais? Atsakydami į šį klausimą, paaugliai turėjo išvardinti keletą priežasčių, kuriuos neigiamai įtakoja jų požiūrį į mokytojus, bendravimą ir bendradarbiavimą su jais. Dažniausiai pasitaikančios priežastys buvo: • “jie dauguma bendrauja nenuoširdžiai”; • “kai kurie mokytojai nesupranta ir nenori suprasti mokinių”; • “rėkia, nepastebi blogesnius mokinius ir nenori jiems padėti”; • “neteisingas vertinimas”; • “rėkauja be priežasties, skambina tėvams”. Šios priežastys rodo, kad paaugliams labai svarbu tai, kaip su jais bendrauja suaugusieji. Kadangi paauglystėje vaikai siekia savarankiškumo, jiems labai svarbu, kad jų nuomonė būtų išklausyta ir kad mokytojai elgtųsi su jais kaip su suaugusiais, o ne kaip su vaikais. Dėl to paauglius labai žeidžia tai, kad mokytojai skundžiasi dėl jų elgesio tėvams, nenuoširdžiai bendrauja. 10. Ar jauti, kad dalyvauji mokyklos gyvenime? Paauglystės amžiuje auga ir plečiasi vaikų interesai, todėl labai svarbu, kad jiems būtų sudaromos sąlygos savirealizacijai ir poreikių tenkinimui. Tuo turėtų rūpintis ir mokykla, nes įdomios ir paaugliams svarbios veiklos organizavimas yra vienas iš būdų užkirsti kelią paauglių nusikalstamumui ir netinkamam elgesiui. Deja, kaip pažymėjo dauguma mokinių, jie tik iš dalies jaučiasi įtraukiami į mokyklos gyvenimą. Palyginus mergaičių ir berniukų atsakymus, matyti, kad mergaitės daugiau laiko skiria popamokinei mokyklinei veiklai. Tuo tarpu nemažai berniukų teigia, kad į mokyklą ateina tik mokytis. Galima daryti išvadą, kad dėl to kalti ir mokytojai, kurie nesugeba sudominti mokinius, kartu organizuoti kažką įdomaus, įtraukti į mokyklos problemų sprendimą, o tai reiškia, kad mokytojai turi sunkumų bendraudami ir bendradarbiaudami su mokinais-paaugliais. 11. Kaip Tau atrodo, ar Tavo mokykloje pakankamai galimybių Tavo poreikiams ir interesams įgyvendinti? Šie rezultatai patvirtina, kad paaugliai mokykloje neturi labai daug galimybių įgyvendinti savo interesus ir poreikius. Didesnė dalis visų apklaustųjų pažymėjo, kad jų mokykloje nepakanka galimybių įgyvendinti savo interesus ir poreikius. Pastebima ir tai, kad berniukai dažniau nei mergaitės rašė, kad tokių galimybių arba nepakanka, arba apskritai nėra. Tai galima paaiškinti tuo, kad mokyklose dažniausiai būna daugiau teatro, dailės, muzikos būrelių, o mažiau sporto, jaunųjų gamtininkų, technikos, istorijos ir pan. būrelių, t.y. dauguma būrelių atitinka mergaičių interesus. 8. Išvados ir pasiūlymai Atlikti tyrimai patvirtino iškeltą hipotezę- dauguma jaunesniojo amžiaus paauglių yra nepatenkinti tarpusavio santykiais su mokytojais. Tai parodė mokinių atsakymai į anketinės apklausos klausimus. Mokiniai pažymėjo, kad mokyklą lanko nelabai noriai, tačiau ne todėl, kad tingi mokytis; dėl to, kad jų silpna mokymosi motyvacija ar kad jie nesuvokia mokslo svarbos ir įtakos jų ateičiai. Pagrindinės priežastys, dėl kurių mokiniai nėra patenkinti mokykla yra jų santykiai su mokytojais. Paaugliai pažymėjo, kad daugelis mokytojų neatsižvelgia į jų poreikius, nuomones, spręsdami problemas bendradarbiauja ne su pačiu mokiniu, o kreipiasi į tėvus, t.y. neleidžia paaugliui pasijusti svarbiu, suaugusiu ir savarankišku. Paauglystės amžiuje, kai autonomijos ir pripažinimo siekis yra labai svarbūs, toks mokytojų elgesys griauna bet kokius gerus tarpusavio bendradarbiavimo ir bendravimo santykius. Kita problema- tai per mažai galimybių paaugliams įgyvendinti savo savirealizacijos ir kūrybos, aktyvumo poreikius, interesus mokykloje. Daugelis paauglių teigė, kad jie neranda mokykloje būdų išreikšti save ir dalyvauti mokykliniame gyvenime. Mokytojai turėtų būtinai į tai atsižvelgti, nes tinkamai organizuotas laisvalaikis užkertą kelią paaugliams ieškoti smagumų ir savo poreikių tenkinimo kitur, dažnai nusižengiant priimtoms visuomenės normoms ir nuostatoms. Be to, jei paaugliai turėtų daugiau galimybių būti mokyklos gyvenimo dalimi, kartu spręsti mokyklines problemas, jei į jų nuomonę, organizuojant mokyklos veiklą, būtų atsižvelgiama, jie jaustųsi svarbesni ir mokykloje sumažėtų problemų dėl mokinių-paauglių netinkamo elgesio. Leisdami paaugliams kartu su suaugusiais spręsti problemas, mokytojai įgytų didesnį autoritetą paauglių akyse. Siekiant išspręsti mokinių-paauglių ir mokytojų tarpusavio bendravimo ir bendradarbiavimo sunkumus, galima: • organizuoti mokytojams įvairias paskaitas, per kurias jie būtų supažindinami su naujais darbo metodais, kurie padėtų padaryti pamokas įdomesnėmis ir patrauklesnėmis. Per tokias paskaitas mokytojai taip pat galėtų dalintis patirtimi, būdais, kaip jie sprendžia tam tikras problemas, iškylančias bendraujant ir bendradarbiaujant su paaugliais; • galima organizuoti bendrus mokytojų ir mokinių posėdžius ir susitrinkimus, per kuriuos visi galėtų pasakyti savo nuomonę, pateikti pasiūlymų, ką reikėtų keisti mokykloje, kas kelia rūpesčių ir pan.; • reikėtų kurti daugiau būrelių, kurie patenkintų visų mokinių interesus. Galima būtų apklausti mokinius ir taip sužinoti, kokių būrelių savo mokykloje jie labiausiai norėtų; • reikėtų labiau susirūpinti saugumu mokykloje; mokytojai turėtų nuoširdžiau bendrauti su paaugliais, kad tie nebijotų prisipažinti jiems, jei iškyla kokių nors sunkumų. Svarbiausia, kad ir mokytojai, ir mokiniai suprastų ir gerbtų vieni kitus; kad kiekviena pusė- tiek suaugusieji, tiek paaugliai stengtųsi keistis patys ir įdėti daugiau savo jėgų į teigiamų santykių formavimą, o ne tik kaltintų vieni kitus. PRIEDAI Anketos pavyzdys. Šią anketą parengė Vilniaus Kolegijos pedagogikos fakulteto 3 socialinės pedagogikos kurso studentė Renata Jurelevičiūtė. Anketos duomenys bus panauduoti kursiniame darbe. Atidžiai perskaitykite visus klausimus ir pasirinkite vieną, labiausiai jums tinkantį atsakymą arba parašykite savo nuomonę tuose klausimuose, kur yra variantas “kita”. Kai anketą užpildysite, grąžinkite ją mokytojui. Atsakymai yra anonimiški. Ačiū už bendradarbiavimą! 1. Ar Tau patinka lankyti mokyklą? a.) taip, labai; b.) nelabai; c.) tik kai kurias pamokas; d.) ne. 2. Ar dažnai praleidi pamokas? a.) taip, labai dažnai; b.) nelabai dažnai; c.) labai retai; d.) nepraleidžiu. 3. Dėl kokių priežasčių dažniausiai praleidi pamokas? a.) dėl ligos; b.) dėl šeimyninių reikalų; c.) dėl nenoro eiti į mokyklą; d.) be priežasties; e.) kita………………………………………………………………………………… 4. Ar mokykloje jautiesi saugus? a.) taip; b.) ne visada; c.) ne. 5. Jei mokykloje Tau iškyla sunkumų, į ką kreipiesi pagalbos? a.) į soc. pedagogą; b.) į auklėtoją; c.) į kitą mokytoją; d.) į draugus; e.) į tėvus; f.) bandau susitvarkyti pats. 6. Kas Tau yra mokytojas? a.) draugas; b.) ugdytojas; c.) žmogus, kuris suteikia informacijos, žinių; d.) kita………………………………………………………………………………… 7. Kaip manai, ar žinios, kurias gauni mokykloje yra Tau naudingos? a.) visai nenaudingos; b.) didesnė dalis žinių nereikalinga; c.) didesnė dalis žinių naudinga; d.) labai naudingos. 8. Ar esi patenkintas tuo, kaip mokytojai bendrauja su mokiniais? a.) taip, labai; b.) tik kaip bendrauja kai kurie mokytojai; c.) ne, esu labai nepatenkintas. 9. Kas Tau labiausiai nepatinka mokytojų bendravime su mokiniais? …………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………….. 10. Ar jauti, kad dalyvauji mokyklos gyvenime? a.) taip, nes dalyvauju įvairiuose renginiuose, konkursuose, olimpiadose; b.) taip, nes turiu daug galimybių realizuoti čia savo planus, interesus ir poreikius; c.) iš dalies; d.) ne, į mokyklą ateinu tik mokytis; e.) kita………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………… 11. Kaip Tau atrodo, ar Tavo mokykloje pakankamai galimybių Tavo poreikiams ir interesams įgyvendinti? a.) taip, nes veikia įvairūs būreliai; b.) taip, nes yra biblioteka, sporto salė, kompiuteriai; c.) ne, nepakankamai; d.) kita………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………… Prieš baigdamas pažymėk dar teisingą variantą: ◦ Esi: a.) berniukas; b.) mergaitė. Dabar anketą gali grąžinti mokytojui. Ačiū už atsakymus. Jaunesniųjų paauglių pažinimo metodika (tėvams ir mokytojams) 1. Paauglystė prasideda: a.) nuo 10 metų; b.) V klasėje; c.) brendimo pradžioje; d.) pradėjus domėtis priešinga lytimi. 2. Kurioje iš žemiau išvardytų sričių paauglys vadovaujasi bendraamžių, o ne tėvų vertybėmis: a.) religijoje; b.) politikoje; c.) laisvalaikio veikloje; d.) moralėje? 3. Tinkamai subalansuotas maitinimas tris kartus per dieną patenkina paauglio energetinius poreikius: a.) tai tiesa; b.) tai netiesa. 4. Pagrindinė paauglių konfliktų su tėvais priežastis yra noras: a.) būti atsakingam šeimoje; b.) būti savarankiškam; c.) turėti savo paslapčių; d.) išlikti priklausomam. 5. Paaugliai geriausiai išmoksta savarankiškumo ir atsakomybės: a.) mokydamiesi iš savo klaidų; b.) aptardami savo norus su tėvais; c.) stebėdami tėvus; d.) savarankiškai apsispręsdami. 6. 10-11 metų mergaičių ir berniukų vidutinis ūgis yra toks pat. Per kitus dvejus metus mergaitės praauga berniukus: a.) taip; b.) ne. 7. Paaugliai dažniausiai bėga iš namų dėl: a.) nuotykių poreikio; b.) bendraamžių įtakos; c.) patiriamos neteisybės namuose; d.) fizinio smurto. 8. Požiūris, kad dirbanti motina negali tinkamai prižiūrėti vaikų: a.) nėra pagrįstas tyrimais; b.) yra pagrįstas tyrimais; c.) nėra populiarus; d.) XXI amžiaus pabaigoje nėra aktualus. 9. Paauglius sieja tarpusavyje panašūs: a.) ateities planai; b.) religiniai įsitikinimai; c.) užsiėmimai, veikla; d.) santykiai su tėvais. 10. Jaunesnieji paaugliai draugais laiko tuos asmenis: a.) su kuriais dalijasi intymiomis paslaptimis; b.) kurie moka išklausyti; c.) su kuriais kartu kas nors veikiama; d.) iš kurių galima pasimokyti. 11. Tiek berniukams, tiek mergaitėms vienintelis kriterijus, nulemiantis populiarumą tarp bendraamžių, yra: a.) pasitikėjimas savimi; b.) bendravimo įgūdžiai; c.) konformiškumas; d.) fizinis patrauklumas. 12. Paaugliai pradeda eiti į pasimatymus, kai: a.) tai daro draugai; b.) leidžia tėvai; c.) yra pakankamai subrendę. 13. Paauglio ateitį labiausiai lemia: a.) jo protiniai gebėjimai; b.) interesai; c.) šeimos lūkesčiai; d.) mokytojų paskatinimas. 14. Pradedama suvokti savo kūną: a.) 7-10 metų; b.) 8-12 metų; c.) 9-14 metų; d.) 10-16 metų. 15. Kad paauglys būtų tinkamai pasirengęs seksualiniam gyvenimui, daugiausia dėmesio būtina skirti šiems klausimams: a.) gyvybės tęsimo; b.) gyvybės tęsimo ir venerinių ligų; c.) gyvybės tęsimo, kontracepcijos ir venerinių ligų; d.) gyvybės tęsimo, kontracepcijos, venerinių ligų ir seksualinės orientacijos. 16. 12-15 metų paaugliams formuojasi nauja mąstysena. Dėl to jie gali: a.) greičiau skaityti ir skaičiuoti; b.) abstrakčiai mąstyti ir kelti hipotezes; c.) daugiau įsiminti; d.) ilgiau susikaupti. 17. Paauglys teigia esąs nesuprastas ar nenori eiti į mokyklą dėl prastai atrodančios šukuosenos, nes: a.) yra užsispyręs; b.) yra savanaudis; c.) pradeda naujai mąstyti; d.) yra nesubrendęs. 18. Paauglio savęs vertinimas labiausiai lemia: a.) visuomenės nuomonė; b.) patirtis mokykloje; c.) draugai; d.) tėvai ir kiti paaugliui svarbūs suaugusieji. 19. Sutrikusio elgesio paaugliai (linkę nusikalsti, vartoti kvaišalus, turintys emocinių sutrikimų) dažniausiai kilę iš šeimų, kuriose: a.) nesudaromos sąlygos pamažu atsiskirti nuo šeimos; b.) nėra pakankamai laisvės; c.) trūksta meilės; d.) per mažai kontrolės. 20. Paauglystėje daug inkštirų būna dėl: a.) miego trukumo; b.) netinkamos mitybos; c.) netinkamos higienos; d.) aukščiau išvardytos priežastys nėra teisingos. Teisingi atsakymai: 1.c 2.c 3.b 4.b 5.b 6.a 7.c 8.a 9.c 10.c 11.d 12.a 13.c 14.c 15.d 16.b 17.c 18.b 19.a 20.b Jeigu tėvai į pusę klausimų atsako teisingai, vadinasi, jie domisi paaugliu. Mokytojai apie paauglystės amžiaus tarpsnį turėtų išmanyti daugiau. Šaltinis: Ala Petrulytė Jaunesniojo paauglio socialinė raida; Vilnius 2003 Tėvų auklėjimo stilius Tėvų ir vaikų (9-13 metų amžiaus) santykiai Į anketos klausimus motina ir tėvas atsako atskirai. 1. Jūs atsitiktinai sužinote, kad dvylikametis sūnus nebuvo mokykloje: a.) pasakysite sūnui, kad nepateisinate tokio elgesio, nepritariate tam, ir nubausite, pavyzdžiui, neleisdami eiti pasivaikščioti, į kiną, pasimatyti su draugais ir pan.; b.) parodysite vaikui, kad esate susirūpinęs dėl jo poelgio, išsiaiškinsite tokio elgesio priežastį ir kartu su sūnumi ir mokytoju aptarsite šį įvykį; c.) nedarysite iš to problemos- taip gali atsitikti kiekvienam- ir parašysite paaiškinimą mokytojui. 2. Dukra ilgai plepa telefonu, o jums reikia skubiai paskambinti: a.) jūs nervinatės ir be komentarų nutraukiate dukters pokalbį telefonu juk ne kartą šia tema su ja kalbėjote); b.) prašote baigti pokalbį per 2-3 minutes, po to jį nutraukiate; c.) kelis kartus primenate, kad jums reikia paskambinti, o jei nepaklūsta, einate į artimiausią telefono automatą. 3. Vaikas netikėtai atsiveda pietums du draugus: a.) jaučiatės užkluptas ir prašote draugų užeiti vėliau, po pietų; b.) leidžiate suprasti, kad reikėjo įspėti iš anksto, bet pavaišinate ir draugus; c.) džiaugiatės, kad jūsų vaikas turi gerų draugų, nors pačiam tenka pasitenkinti sumuštiniu. 4. Sūnus ar dukra iš matematikos gavo nepatenkinamą pažymį: a.) peržiūrite vaiko dienotvarkę, išleidžiate jį pasivaikščioti tik paruošusį pamokas; b.) pasiteiraujate, ar ruošiant namų darbus reikalinga jūsų pagalba; c.) toks pažymys vaikui savaime yra bausmė, ir ateityje jis labiau stengsis. 5. Sūnus ar dukra prašo nupirkti brangų daiktą: a.) atsakote, kad dabar neturite pinigų ir nuperkate ką nors pigesnio; b.) kartu su vaiku aptariate šeimos biudžetą ir pasiūlote jam prisidėti prie pirkinio; c.) nepaisydami sunkios finansinės padėties, nuperkate brangų daiktą, kad mokykloje vaikas gerai jaustųsi. 6.Susibarate su vaiku. Trenkęs durimis, jis užsidarė savo kambaryje: a.) einate paskui jį ir reikalaujate atsiprašyti; b.) suprantate vaiko jausmus ir tokį jo poelgį; c.) abejojate, ar ne per griežtas esate. 7. Per tėčio ar mamos gimtadienį vaikas prašo pinigų dovanai nupirkti: a.) neduodate pinigų ir primenate, kad apie gimtadienį reikėjo pagalvoti anksčiau; b.) pabrėžiate, kad dovana neturi būti labai brangi, pasiūlote ką nors kartu padaryti ir duodate šiek tiek pinigų “žaliavai” c.) tiesiog duodate pinigų. 8. Pas dukrą atėjo draugės, bet jos kambaryje netvarka. Mergaitės prašosi į svetainę, o jūs ten patogiai įsitaisęs skaitote knygą: a.) neleidžiate, nes daug kartų jau sakėte, kad reikia susitvarkyti kambarį; b.) pasiūlote susitvarkyti kambarį ir ten būti, nes dabar norite pailsėti; c.) su knyga išeinate į virtuvę. 9. Vaikas pavėlavo pietų, kiti šeimos nariai jau baigė valgyti: a.) apgailestaujate, kad teks valgyti vėliau; b.) pasiūlote valgyti atšalusius pietus arba pasišildyti pačiam; c.) pašildote pietus. 10. Vaikas neatsiklausęs paėmė vyresniosios sesers vaizdajuostę ir ją sugadino: a.) neduosite jam kišenpinigių, kol neatitaisys padarytos skriaudos; b.) pareikalausite, kad už savo kišenpinigius nupirktų naują vaizdajuostę; c.) pabarsite ir nupirksite naują vaizdajuostę. 11. Su sūnum susitarėte, kad per dieną jis gali pažiūrėti tik vieną televizijos laidą, bet jis nori žiūrėti ir filmą: a.) papriekaištaujate, kad buvo kitaip susitarta; b.) leidžiate žiūrėti su sąlyga, kad kitą dieną nežiūrės televizijos laidos; c.) primenate susitarimą ir pareikalaujate jo laikytis. Rezultatų paaiškinimas Susumuokite atskirai a, b ir c atsakymus. Jeigu kiekvieno varianto surinkote 6 ar daugiau atsakymų, skaitykite atitinkamai A, B ir C paaiškinimus. Jeigu surinkote mažiau kaip 6 atsakymus, skaitykite D paaiškinimą. A. Jūs auklėjate gana griežtai. Nuosekliai, net pedantiškai laikotės savo pozicijų bei principų ir to paties reikalaujate iš kitų. Visada žinote, ką darote. Bet yra pavojus, kad neliks vietos vaiko savarankiškumui, nuoširdumui ir vaizduotei. Susimąstykite, ar vaiko labui nereikėtų ieškoti lankstesnių sprendimų. B. Jūs suprantate vaiką, bet ir netenkinate jo norų. Stengiatės, kad jūsų sprendimai neprieštarautų jūsų pozicijai, bet būtų priimtini ir vaikui. Tačiau aukso vidurio negali būti: priimdami sprendimą pirmiausia galvokite apie vaiko jausmus. Jūs stengiatės kurti tarpusavio santykius, pagrįstus pasitikėjimu ir atvirumu. Vaiką laikote asmenybe, sudarote sąlygas jo gebėjimams ugdyti, mokote derinti savo ir kitų poziciją. C. Stengiatės tenkinti visus vaiko norus, jis jums- svarbiausia. Bet dažnai pamirštate savo poreikius. Mokykite vaiką daryti tai, ką reikia daryti, skirkite jo ir savo poreikius. Vaikas turi laikytis elgesio normų ir taisyklių. D. Kiekvieną kartą jūs laviruojate tarp būtinumo pasielgti pagal elgesio taisykles bei normas ir kompromiso bei vaiko norų, todėl auklėjimo procesas pilnas netikėtumų ir įtampos. Vaiką būtina supažindinti su leistino elgesio ribomis. Kurkite bendras šeimos elgesio taisykles ir vertybes. Šaltinis: Ala Petrulytė Jaunesniojo paauglio socialinė raida; Vilnius 2003 Paauglio nerimastingumo vertinimas Testas skirtas ne tik paauglio nerimo simptomams tirti, kiek įvairioms nerimą ir baimę sukeliančioms situacijoms nustatyti. Išskiriamos trys nerimo rūšys: 1.) mokyklinis, 2.) savęs vertinimo, 3.) tarpasmeninio bendravimo. Instrukcija Toliau pateiktos įvairios nerimą, baimę ir įtampą galinčios kelti situacijos. Kiekvieną situaciją vertinkite 4 balų sistema: 4 balai- situacija kelia labai dideli nerimą ir baimę; 3 balai- situacija kelia gana didelį nerimą ir baimę; 2 balai- situacija nemaloni, norisi jos išvengti; 1 balas- situacija beveik nejaudina ir nekelia nerimo; 0 balų- situacija nekelia jokio nerimo ir baimės, yra neutrali. Situacijos 1. Atsakinėjama prie lentos 2. Einama pas nepažįstamus žmones 3. Dalyvaujama varžybose, konkursuose, olimpiadose 4. Kalbama su mokyklos direktoriumi 5. Mąstoma apie ateitį 6. Laukiama, ko mokytojas, žiūrėdamas klasės žurnalą, ką nors pakvies atsakinėti 7. Esi kritikuojamas, tau priekaištaujama 8. Esi stebimas, kai ką nors veiki 9. Rašomas kontrolinis darbas 10. Mokytojas skelbia kontrolinio darbo pažymius 11. Nesulaukiama jokio dėmesio 12. Nesiseka 13. Laukiama tėvų, grįžtančių iš tėvų susirinkimo 14. Gresia nesėkmė 15. Girdimas juokas už nugaros 16. Laikoma egzaminus 17. Nežinai, ko ant tavęs pyksta 18. Pasirodoma viešai prieš auditorija 19. Laukia svarbus, lemiamas reikalas 20. Nesuprantama mokytojo aiškinimo 21. Nesutinkama su tavo nuomone, tau prieštaraujama 22. Lyginamasi su kitais 23. Tikrinami sugebėjimai 24. Į tave žiūrima kaip į vaiką 25. Mokytojas netikėtai ko nors paklausia 26. Kalbantieji nutyla, vos tau priėjus 27. Vertinamas tavo darbas 28. Mąstoma apie savo rūpesčius 29. Priimamas sprendimas 30. Nepajėgiama susidoroti su namų darbu. Raktas 1.) Mokyklinis nerimas: 1, 4, 6, 9, 10, 13, 16, 20, 25, 30 2.) Savęs vertinimo nerimas: 3, 5, 12, 14, 19, 22, 23, 27, 28, 29 3.) Tarpasmeninis nerimas: 2, 7, 8, 11, 15, 17, 18, 21, 24, 26 Eil. Nr. Nerimo stiprumas Moksleivių grupė Bendras rodiklis Nerimo rūšis Klasė Lytis Mokyklinis Savęs vertinimo Tarpasmeninis 1. Normalus VIII IX X M B M B M B 30-62 17-54 17-54 10-48 35-62 23-47 7-19 4-17 2-14 1-13 5-17 5-14 11-21 4-18 6-19 1-17 12-23 8-17 7-20 5-17 4-19 3-17 5-20 5-14 2. Šiek tiek padidėjęs VIII IX X M B M B M B 63-78 55-73 55-72 49-67 63-76 48-60 20-25 18-23 15-20 14-19 18-23 15-19 22-26 19-25 20-26 18-26 24-29 18-22 21-27 18-24 20-26 18-25 21-28 15-19 3. Didelis VIII IX X M B M B M B 79-94 74-91 73-90 68-86 77-80 61-72 26-31 24-30 21-26 20-25 24-30 20-24 27-31 26-32 27-32 27-34 30-34 23-27 28-33 25-30 27-33 26-32 29-36 20-23 4. Labai didelis VIII IX X M B M B M B 30 >17 >17 >10 >39 >23 >7 >4 >2 - >5 >5 >11 >4 >6 - >12 >8 >7 >5 >4 >3 >5 >5 Šaltinis: Ala Petrulytė Jaunesniojo paauglio socialinė raida; Vilnius 2003 Paauglio mokymosi motyvacijos testas Atsakykite į klausimus TAIP arba NE 1. Man daug lengviau mokytis, kai skamba muzika. 2. Žinoma, aš noriu išlaikyti egzaminus, bet vertinimas man nelabai rūpi. 3. Dėl įpročio atidėlioti darbą man tenka daugiau mokytis prieš egzaminus. 4. Per egzaminus aš iš karto atsakinėju į klausimus, todėl man nelieka laiko pagalvoti. 5. Jei staiga ima ką nors skaudėti, susirūpinu, kad tai gali būti kas rimta. 6. Aš įpratęs iš pradžių atlikti lengvesnius darbus, o sunkesnius atidėti. 7. Retai kada per egzaminus teisingai save vertinu. 8. Sportui ir visuomeninei veiklai laisvalaikiu skiriu daug dėmesio. 9. Man atrodo, kad turiu daug laisvo laiko. 10. Man patinka kolekcionuoti pašto ženklus, atvirukus, monetas ir pan. 11. Paprastai sutrinku, kai per egzaminą ar kontrolinį darbą pasitaiko sunkių klausimų. 12. Mėgstu būti gerai informuotas, suktis įvykių sūkuryje. 13. Per egzaminus man dažnai pritrūksta laiko visiems klausimams apmąstyti. 14. Aš labai greitai nusiviliu ir nusiminu. 15. Per atostogas man sunku rasti laiko mokytis. 16. Žaidžiu tam, kad nugalėčiau, o ne pramogai. 17. Paskaitų užrašus paprastai sunkiai įskaitau. 18. Pirmas blogas atsakymas per egzaminą man sukelia baimę. 19. Nerimas dėl neatlikto darbo neleidžia man užmigti. 20. Darbo, kuris man sunkiai sekasi, paprastai nebaigiu. 21. Pobūviuose man gera ir linksma. 22. Visada jaudinuosi prieš egzaminus, bet kai pradedu atsakinėti, nurimstu. 23. Tik gerai nusiteikęs galiu efektyviai mokytis. 24. Finansiniai rūpesčiai atitraukia mano dėmesį nuo darbo. 25. Kad galėčiau intensyviai mokytis, turiu pailsėti. 26. Labai retai galiu dirbti daugiau nei valandą. 27. Jei pasitikiu savimi ir esu gerai nusiteikęs, egzaminą išlaikau puikiai. 28. Nemėgstu prisipažinti nugalėtas, net jei tai ir smulkmena. 29. Stengiuosi vengti diskusijų. 30. Nėra prasmės skubotai ką nors daryti, esu linkęs panaudoti visą tam skirtą laiką. 31. Vakare man sunku dirbti. 32. Man kartais atrodo, kad draugai gabesni už mane. Testas mokinio mokymosi motyvacijai nustatyti sudarytas iš keturių skalių: 1.) bendrosios motyvacijos (BM); 2.) mokymosi motyvacijos (MM); 3.) egzaminų technikos (ET); 4.) mokymosi problemų (MP). BM- tai mokinio veržlumas, energingumas, veiklumas ir poreikis laimėti įvairiose srityse; MM- noro mokytis ir požiūrio į mokymąsi rodiklis; ET- egzaminų technikos įvaldymas, gebėjimas rengtis egzaminui ir atsakinėti, savitvarda egzamino metu; MP- problemos, rūpesčiai bei interesai, trukdantys mokiniui mokytis. Paauglio mokymosi motyvacijos testo raktas BM: 6- 10+ 16+ 20- 26- 28+ 30- 32- MM: 1- 3- 9- 15- 17- 23- 29- 31- ET: 2- 4- 7- 11- 13- 18- 22+ 27+ PN: 5- 8- 12- 14- 15- 21- 24- 25- Rezultatų paaiškinimas Norėdami nustatyti mokinio mokymosi motyvaciją, atsakymus palyginkite su testo raktu. Jei tiriamo asmens atsakymai sutampa su raktu, skiriame 1 tašką, jei nesutampa- 0 taškų. Sudėkite kiekvienos skalės taškus, taip pat apskaičiuokite bendrą taškų sumą. Kuo daugiau taškų tiriamasis surenka, tuo stipresnė jo mokymosi motyvacija. Jei tiriamasis vienos skalės surenka mažiau kaip 3 taškus, o bendras taškų skaičius ne didesnis kaip 10-12, jam stinga mokymosi motyvacijos. Šaltinis: Ala Petrulytė Jaunesniojo paauglio socialinė raida; Vilnius 2003 KASDIENIO ELGESIO LENTELĖ Mokinis(ė)____________________ Savaitė____________________________________ Mokytojų parašai__________________________ ____________________ _________________ ☻- toje srityje yra sunkumų ___________ iš viso ☻ Sunkumai Ryte Po pietų Atlieka užduotis klasėje Klauso nurodymų Tuoj pat pradeda darbą Kreipia į mokytoją dėmesį Labai stengiasi atlikti užduotis Gerbia kitus(netrukdo jiems) Laikosi klasės ir mokyklos taisyklių Neprašytas nekalba, neleidžia nemandagių Garsų Sėdi suole Namų darbai, užduotys, atsiskaitymai už perskaitytas knygas, kontrolinių darbų datos Mokytojų pastabos Elgesio lentelė mokytojams Šaltinis: Danutė Ona Žilienė Šteinerio pedagogika ir jos pasekėjai;Vilnius 2002 Literatūra 1. Bulotaitė L. Apie moksleivių savęs vertinimą; Vilnius;1995; 2. Bulotaitė Laima, Privorienė Vida Roma, Sturlienė Nijolė Drauge su vaiku…; Vilnius; 2000; 3. Dobson James Užsispyręs vaikas Kaunas; 1999; 4. Hansson A. Vaiko psichologija; Oxford,1997; 5. Justickis V., Navikas G. Bendravimo psichologija. V.,1995; 6. Laužikas J. Pedagoginiai raštai; Kaunas 1993; 7. Navaitis Gediminas Psichologinė parama paaugliui; Vilnius 2001; 8. Peters Ruth Nebijokite drausminti vaikų; Vilnius 1999; 9. Petrulytė Ala Jaunesniojo paauglio socialinė raida; Vilnius;2003; 10. Psichologija studentui; Kaunas, 2002; 11. Švietimo ir mokslo ministerija. Drauge su vaiku… .Vilnius, 2001. 12. Walton X. Francis Kaip užsitarnauti paauglių pasitikėjimą namuose ir mokykloje? Vadovas tėvams, mokytojams, konsultantams ir mokyklų administratoriams; 1999; 13. Žilienė Ona Danutė Šteinerio pedagogika ir jos pasekėjai, Vilnius; 2002.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!