Darbo tikslas – išsiaiškinti mokytojų požiūrį į pamokų nelankymo priežastis, nustatyti, kokie svarbiausi veiksniai įtakoja pamokų nelankymą.
Šiuo metu pastebimas didėjantis vaikų, nelankančių pamokų, skaičius. Pamokų nelankymo priežastys bei jų tyrimai aktualūs teoriniu ir praktiniu aspektais, nes sudaro galimybę koreguoti ir optimizuoti ugdymo procesą.
Darbo tikslas – išsiaiškinti mokytojų požiūrį į pamokų nelankymo priežastis, nustatyti, kokie svarbiausi veiksniai įtakoja pamokų nelankymą.
Teorinėje dalyje buvo apžvelgta, kokios priežastys mokytojo požiūriu nulemia pamokų nelankymą, kiek tam įtakos turi šeima, mokykla, pats individas.
Norinti išsiaiškinti pamokų nelankymo priežastis, buvo atlikta anketinė apklausa Vilniaus miesto ir kaimo (Vilniaus rajonas) Pagirių bei Nemenčinės vidurinėse mokyklose. Tyrime dalyvavo minėtų mokyklų pedagogai.
• Išnagrinėti priežastis, slypinčias mokyklą nelankančioje asmenybėje.
• Palyginti pedagogų požiūrius į pamokų nelankymo problemą pagal tai, kurioje vietoje jie dirba (kaimas – miestas);
• Palyginti pedagogų požiūrius į pamokų nelankymo problemą pagal jų darbo mokykloje stažą (darbo stažas iki 10 metų ir darbo stažas virš 10 metų).
Atliktas tyrimas leido daryti išvadas:
• Šeimos veiksniai turi didžiulę įtaką pamokų nelankymui;
• Pedagogų įtaka vaikui mokykloje ir klasėje turi daryti teigiamą poveikį, kad vaikas norėtų mokyklą lankyti;
• Pedagogo profesionalumas, originalumas, aktyvumas teigiamai veikia mokinių pamokų lankymą;
• Žemas vaiko statusas klasėje gali tapti mokyklos nelankymo priežastimi.
SUMMARY
PRATARMĖ
Ugdymo mokslo teorija ir praktika rodo, kad labai svarbu, jog žmogus jau vaikystėje, paauglystėje susiformuotų visą gyvenimą trunkančio ugdymosi nuostatą. Šiais amžiaus tarpsniais individas paprastai mokosi mokykloje, tad čia turi būti rūpinamasi edukaciniu stimuliavimu (V. Targanadzė, 1999). Šiuo metu Lietuvos mokyklose stiprėjant humaniškumo ir demokratijos principams, privalomo mokymo ir su juo susijusi nenoro mokytis problema įgyja daugeliui pasaulio valstybių būdingą raišką. Privalomo mokymo įstatymas įpareigoja valstybines institucijas sudaryti sąlygas visiems norintiems mokytis, bet nereikalauja iš moksleivių noriai lankyti mokyklą ir įgyti pakankamą pagrindinį išsilavinimą. Kitaip sakant, įstatymu suteikiama teisė mokytis, bet neįpareigojama siekti mokslo. Todėl Lietuvoje padaugėjo nenorinčiųjų mokytis, vengiančių lankyti mokyklą ir net visai jos nelankančių vaikų (L. Rupšienė, 2000).
Viena iš priežasčių, slypinčių pamokų nelankyme, yra šeimos problemos – geriantys tėvai, smukęs pragyvenimo lygis, tėvų nestabili...
Šį darbą sudaro 10248 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!