5 – 10 klasių moksleivių požiūrio į Lietuvos etnografinius regionus tyrimas

SANTRAUKA Darbe aptariama penkių Lietuvos etnografinių regionų (Aukštaitijos, Žemaitijos, Dzūkijos, Suvalkijos, Mažosios Lietuvos) specifika bei tarpusavio skirtumai. Apžvelgiama kiekvieno regiono istorinė raida, geografinė padėtis, tarmių kilmė ir bruožai, muzikinis folkloras, palyginami regionų tautiniai rūbai ir išskirtinės tradicijos. Baigiamojo darbo tikslas - ištirti mokinių turimas žinias apie Lietuvos etnografinius regionus, jų domėjimosi pobūdį bei subjektyvų etnografinių regionų vertinimą. Darbo tikslui pasiekti iškelti šie uždaviniai: išanalizuoti literatūros šaltinius apie penkių etnografinių regionų specifinius bruožus, surinkti 5 – 10 klasių vadovėliuose pateikiamą informaciją apie etnografinius regionus ir atlikti tyrimą, siekiant išsiaiškinti, ar mokiniai yra susipažinę su Lietuvos etnografiniais regionais. Tyrimas atliktas dviejose Šiaulių ir Raseinių rajono, Girkalnio pagrindinėse mokyklose. Išanalizavus mokslinę literatūrą gautos šios išvados: Lietuvos etnografiniai regionai labiausiai skiriasi savo istorine raida, tarme, muzikiniu folkloru, tautiniais rūbais, papročiais ir tradicijomis. Išanalizavus 5 – 10 klasių mokyklinius vadovėlius nebuvo rasta pakankamai informacijos, kurioje mokiniai būtų supažindinami su etnografiniais regionais. Šie rezultatai atskleidžia, jog pagrindinėse mokyklose mažai dėmesio skiriama Lietuvos etnografijai ir jos specifikai. Minimalūs pradmenys yra suteikiami devintoje ir dešimtoje klasėje. Atlikus tyrimą ir įvertinus mokinių turimas žinias apie Lietuvos etnografinius regionus, galima daryti išvadą, jog respondentai geba skirti Lietuvos etnografinius regionus, tačiau ne visi sugeba nustatyti aiškias jų ribas bei įvardyti regioną, kuriame patys gyvena. Tyrimo rezultatai rodo, kad tarminė kalba tarp jaunų žmonių yra vartojama labai retai. Didžiosios dalies apklausos dalyvių nenoras lankyti etnografinius būrelius rodo mokinių nesidomėjimą etnografinių regionų pažinimu. Remiantis tyrimo rezultatais, galima teigti, kad etnografinių regionų kultūra nėra atgyvenusi ir regionų skirtumai išliks dar ilgą laiką. Tačiau taip pat akivaizdus jaunimo nesidomėjimas etnografine kultūra. Siekiant išsaugoti etnografinę kultūrą, reikia ugdyti jaunimo susidomėjimą, o tai padaryti galima puoselėjant tradicijas šeimoje, organizuojant liaudies buities muziejų lankymą, skatinant jaunimą dalyvauti etnografinių regionų renginiuose. 4 SUMMARY This work focuses on five Lithuanian etnographic regions (Aukštaitija, Žemaitija, Dzūkija, Suvalkija, Mažoji Lietuva), their specificity and differences, that distinguish them from each other. There is an overview of each region‘s historical development, geographical location, the nature and features of the dialects, folk music and also there is a comparison of national costumes of regions, unique traditions. The aim of this final work is to examine schoolchildren‘s knowledge of the etnographic regions of Lithuania, their interest and subjective assessment of etnographic regions. In order to achieve the aim of this work there are formed these tasks: to analyse the literary sources about specific features of five etnographic regions, to find information on the etnographic regions in the textbooks of 5 – 10 classes and to do a research in order to find out how well schoolchildren know the ethnographic regions of Lithuania. The research was accomplished in one primary school of Šiauliai and in one primary school of Girkalnis, Raseiniai. The analysis of scientific literature showed that Lithuanian regions differ from each other most in their historical developement, dialect, folk music, national costumes, traditions and customs. The analysis of school textbooks from 5 – 10 classes showed that there are no much information about ethnographic regions. This indicates that little is taught in schools about ethnography of Lithuania. Minimum elements about it are given in the ninth and tenth class. The analysis and assessment of schoolchildren’s knowledge of Lithuanian ethnographic regions can be concluded that the respondents are able to distinguish Lithuanian regions, but not everyone is able to identify regional boundaries, including the place that they live in. The results showed that the dialect of the young people is less dominant. Young people use dialect language only when they communicate with family members. Many respondents do not want to attend ethnographical clusters, and this shows that they are not interested in ethnographic regions. However, folk dances and music are attractive to respondents. In conclusion, it might be said that the folk culture nowadays is alive through music. According to the survey results, it can be expected that the differences between ethnographic regions will exist. The culture of the ethnographic regions mostly should be cherished in the family and also it is necessary to attract young people, who should be more interested in ethnographic culture 5 Įvadas Etnografinis regionas - tai istoriškai susiformavusi teritorijos dalis, kurioje išlaikyta tam tikra tarmė, tradicijos ir papročiai, integruotas baltų genčių palikimas. (Valstybės žinios 1999) Lietuvos valstybėje etniniai regionai tradiciškai skirstomi į keturias etnografines sritis: Žemaitiją, Dzūkiją, Aukštaitiją ir Suvalkiją. Dauguma autorių šiandien išskiria ir penktąjį - Mažosios Lietuvos etnografinį regioną, kurio specifiką lėmė tiek etninės regiono susiformavimo aplinkybės, tiek ir teritorinė priklausomybė Prūsijos karalystei. Etnografinės sritys skiriasi viena nuo kitos vietos gyventojų šnektos ypatybėmis, vyraujančiomis šventėmis, aprangos įvairove ir kitais materialiniais bei dvasinės kultūros savitumais. (Milius V. 2001) Lietuvoje plačiai tyrinėti etnografinių regionų materialūs reiškiniai ir tradicijos. „Lietuvos etnografinis regionas dažniausiai buvo geografinė sąvoka. Etnologai regiono kultūros savitumą paprastai apibrėžia remdamiesi tam tikra savita, dažniausiai etnine kultūra. Tai ilgą laiką besiformavusi bendruomenės gyvensenos normų ir papročių visuma. Buvo studijuojama materialinės ir dvasinės kultūros laikinė ir erdvinė raida. Ieškota jų pirmykščių ištakų, jų kontaktų su kitomis kultūromis. Ieškota priežasčių, dėl kurių kito kultūros elementai.“ (Savianokaitė V.) A.Vyšniauskaitės nuomone,

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!