Dešimtų klasių gimnazistų ir moksleivių profesinį orientavimą ir apsisprendimą įtakojančių veiksnių analizė

Paskutiniame XX amžiaus dešimtmetyje tapome savo nepriklausomybę atkūrusios valstybės piliečiais. Lietuva palaipsniui įsiliejo į pasaulio ekonomiką.
Globalizacija sudaro prielaidas, kad ekonominė kiekvienos šalies pažanga ir ilgalaikis konkurencingumas priklausytų nuo tos šalies žmonių gyvenimo standartų bei jų socialinės raidos standartų lygio. Lietuvai tai ypač svarbu, nes ji ilgalaikę vietą pasaulio rinkose gali užsitikrinti orientuodamasi į aukštos technologijos prekių gamyba, kuri reikalauja kvalifikuotos darbo jėgos.
Pigi ir išsilavinusi darbo jėga yra vienas pagrindinių pranašumų mažose, tokiose kaip Lietuva, valstybėse. Didelių industrinių ir besivystančių valstybių patirtis rodo, kad darbo jėgos standartų praradimas ilgainiui daro neigiamą įtaką šalies konkurencingumui. Integruotoje pasaulinėje darbo rinkoje vietos atsiras tik aukštos kvalifikacijos darbuotojams.
Lietuvai, besirengiančiai tapti Europos bendros ekonominės ir socialinės erdvės nare, didelę įtaką daro Europoje vyraujančios tendencijos profesinio orientavimo plėtros srityje. Profesinis orientavimas vis labiau siejamas su ekonomine ir socialine politika, mokymosi visą gyvenimą strateginėmis kryptimis, numatomos profesinio orientavimo paslaugų efektyvumo didinimo gairės. Dėl šių priežasčių Europoje išaugo ir šios srities prestižas.
Todėl labai keistai atrodo, kad pradėjus mokyklų reformą, profesinis orientavimas buvo nepagrįstai užmirštas ir išguitas iš mokyklų. Nors reikia pažymėti, kad Lietuvos mokslininkai L. Jovaiša, S. Kregždė, H. Galkytė ir kt. dar aštuntame XX amžiaus dešimtmetyje sukūrė ir pagrindė moksleivių ir jaunimo profesinio orientavimo sistemą. Tačiau šiandien absoliučioje daugumoje bendrojo lavinimo mokyklų profesinis orientavimas nevyksta. Tuo tarpu, formuojantis dinamiškai darbo rinkai, didėjant nedarbui ir skurdui, pagalba ir patarimai profesijos pasirinkimo klausimais moksleiviams kaip niekada reikalingi. Jie turi remtis šiuolaikiniais darbo rinkos ypatumų tyrimais.
Pasiekę 16 – 17 metų amžių jaunuoliai dažnai turi apsispręsti, kuriuo gyvenimo keliu pasuks, kokią profesiją ar specialybę pasirinks. Savo ateitį moksleiviai sieja su visuomenės gyvenimu. Deja, dažnai mokiniai turi nepakankamai žinių apie pasirenkamą profesiją. Jie nežino, į ką ir kur kreiptis, kad išsiaiškintų savo tinkamumą vienai ar kitai profesijai. Didelį poveikį jaunimui daro profesijos, kurios visuomenėje laikomos prestižinėmis.
Lietuvos Respublikos konstitucija reglamentuoja privalomą mokslą asmenims iki...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!