Ritmavimo užduočių analizė pradinių klasių muzikos vadovėliuose

Pradinis ugdymas yra vienas iš svarbiausių šiuolaikinės švietimo politikos prioritetų. Pradinio ugdymo turinį apibrėžiančiose bendrosiose programose ir išsilavinimo standartuose [12] mokinių muzikalumo, kūrybiškumo ir emocingumo puoselėjimas iškeliamas kaip vienas esminių muzikinio ugdymo tikslų.
Pradinės mokyklos laikotarpis itin palankus mokinių muzikinių gabumų lavėjimui ir plėtotei. Moksliniai tyrimai rodo, kad vaiko muzikiniai gabumai lavėja iki 9–10 metų, vėliau jie tampa stabilūs ir tokie išlieka visą likusį gyvenimą (Gordon, 1999). Todėl pradinėje mokykloje išlavinti muzikiniai gabumai vėliau nulemia vyresnio amžiaus mokinių muzikinių pasiekimų lygį.
Muzikos pamokų metu mokinių muzikiniai gabumai lavėja pasitelkiant įvairias muzikinės veiklos sritis:dainavimą ir grojimą, kūrybą ir žaidimus, ritmavimą ir solfedžiavimą, muzikos klausymą ir jos nagrinėjimą bei vertinimą.
Muzikos žodyne ritmas [gr. rhytmos] apibrėžiamas kaip „organizuota muzikos garsų trukmės įvairovė, dėsninga bendramačių garsų vienetų slinktis“ (Muzikos terminų žodynas, 1975, p. 197). Tai muzikos išraiškos priemonė, lemianti vieną iš esminių muzikos meno ypatumų— judėjimą. Kai kurie autoriai pabrėžia, jog gebėjimas pajausti muzikos ritmą yra vienas iš svarbiausių muzikinių gebėjimų, padedančių suvokti muzikos kūrinių metroritminę sandarą, klausa atpažinti ir atkurti girdimos muzikos ar atliekamo kūrinio ritminę sandarą (Šečkuvienė, 2004).
Be to, lavinant ritmo pajautimą, sudaromos palankios sąlygos pažinti ne tik muzikos savybes, bet ir ugdyti mokinių emocinę kultūrą bei meninį skonį. Todėl ritmo mokymas negali būti savitikslis, o turi būti susietas su klausomų ir atliekamų muzikos kūrinių (arba jų fragmentų) emociniu išgyvenimu. Kiti autoriai teigia, kad įvairūs ritminiai pratimai bei žaidimai lavina mokinių mąstyseną, reakciją, atmintį, ugdo laiko pojūtį (Surgautaitė, 1969).
Žymiausių muzikinio ugdymo sistemų autorių – E. Jaques-Dalcroze (1921; 1930), C.Orff (1950), Z. Kodely (1974), M.Montessori, Sh.Suzuki (1973)- muzikinio ritmo ugdymui skiriamas esminis dėmesys. Pažymėtina tai, kad E. Jaques-Dalcroze muzikinio ugdymo sistema turėjo visybinį pobūdį ir pasižymėjo kompleksiniu poveikiu asmenybei.
Lietuvoje ritmo pajautimo ugdymo problema nemažai tyrinėta (V.Krakauskaitė, 1967; A.Piličiauskas, 1972; A.Katinienė,1988; V.Surgautaitė, 1969; K.Linkevičius, 1990; E.Balčytis, 1974; 1986 1990; Z.Marcinkevičius, 1974; 1989; P.Daugaravičius, 1986; J.Lygutas, 1983;...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!