Valstybinės šventės, jų reikšmė moksleivių pilietiškumo ugdymui

Tarptautinė darbo diena.............................................................................................6
Motinos diena............................................................................................................7
Rasos šventė (Joninės)...............................................................................................7
Žolinė.........................................................................................................................8
Vėlinės.......................................................................................................................8
Kalėdos......................................................................................................................9
Apibendrinimas..........................................................................................................10
Literatūra....................................................................................................................11
ĮVADAS
Tikslas – aptarti valstybinių švenčių reikšmę moksleivių ir jaunimo pilietiškumo ugdymui.
Raktiniai žodžiai: šventė, valstybinė šventė, pilietiškumas.
Šventė. Šventės pagrindas būna džiugus įvykis, kurį prisimindami, pasitikdami ar minėdami žmonės linksminasi. O kartais net nesilinksmina, bet vis tiek būna šventė, nes minimas džiugus įvykis. Pasilinksminimas nebūtinas, o linksmumo priežastis būtina.
Kiekviena tauta turi švenčių, kurios yra svarbios tik jai vienai. Tai valstybinės šventės. Į jų skaičių paprastai įrikiuojama nepriklausomybės šventė, kai kurios istorinės datos, turėjusios lemiamos reikšmės tautos bei valstybės gyvenimui. Tai Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimas – liepos 6d. (1253 m.), Lietuvos valstybės atkūrimo diena - vasario 16d. (1918 m.), Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena – kovo 11d. (1990 m.).
Į valstybinį lygmenį priskiriamos ir kitos šventės: Naujieji metai – sausio 1d., Velykos – kilnojama data (anksčiausiai kovo 22d., vėliausiai – balandžio 25d.), Tarptautinė darbo diena – gegužės 1d., Motinos diena – pirmasis gegužės sekmadienis, Rasos šventė (Joninės) – birželio 24d., Žolinė (Šv. Mergelės Marijos ėmimo į dangų diena) – rugpjūčio 15d., Vėlinės (visų Šventųjų diena) – lapkričio 1d., Šv. Kalėdos – Gruodžio 25 ir 26d.
Pilietiškumas - ne tik teisinė ar politinė, bet ir visa apimanti sąvoka. Viena vertus, pilietiškumas - kai visi piliečiai, vyrai ir moterys, turi teisę naudotis žmogaus teisėmis ir jausti, kad juos gina demokratinė visuomenė. Kita vertus, pilietiškumas, kai kiekvienas dalyvauja, sprendžiant visuomenei rūpimus klausimus, tai pat gerbia kitų teises.
LIETUVOS VALSTYBINĖS ŠVENTĖS
Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimas (liepos 6d.)
Lietuvos valstybės susidarymas XIII amžiuje siejamas su Didžiojo kunigaikščio Mindaugo vardu. Ypač reikšmingas Mindaugo politikos žingsnis buvo krikščionių tikėjimo priėmimas 1251 metais. 1953 m. liepos 6-ąją Mindaugas tapo karaliumi. Lietuvos valdovo karūnavimas buvo svarbus tarptautiniam pripažinimui ir atvėrė kelią Lietuvos valstybės integravimuisi į krikščioniškąją Europą.. Mindaugo karūnavimo, kaip Lietuvos valstybės europinio pripažinimo, diena jau buvo minima neprikausomoje Lietuvoje prieš sovietinę okupaciją. Praėjęs penkiasdešimtmetis, kai visa, kas tautiška, kas žadina patriotinius jausmus,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!