Pragmatizmo ir konstruktyvizmo reikšmė ugdyme

Ugdymo procesas – sudėtingas dalykas, todėl į klausimą, ką reikia pasiekti ugdymo procese, kokią išugdyti asmenybę, yra skirtingi atsakymai, jie priklauso nuo filosofijos, kuria vadovaujasi pedagogikos teoretikai. Ar jie vadovaujasi konservatyviomis pažiūromis į žmogų ir visuomenę, ar labiau stengiasi susieti ugdymą su šiuolaikinio žmogaus problemomis prieštaringame pasaulyje. Konservatyviosios krypties pedagogai palaiko socialines, religines tradicijas, liberalieji – kuria ugdymo tikslus, kurių siekdamas, žmogus išliktų ir gyventų kupinoje prieštaravimų aplinkoje. Vieni mano, kad svarbiausias ugdymo tikslas – suformuoti asmenybę, gebančią gyventi suaugusiojo gyvenimą, kiti – kad ugdymas turi sudaryti sąlygas žmogui įgyti priemonių ir būdų sistemą, kuri leistų jam egzistuoti intelektiniame, socialiniame, kultūriniame ir darbiniame gyvenime. Yra idealistinių pedagogikos krypčių, kurių atstovai rūpinasi šiuolaikinio žmogaus vidiniu išgyvenimu.
Ugdymo tikslus, kuriuos kuria filosofai ar filosofines kryptis atstovaujantys pedagogai, lemia istorija, todėl jie su kultūros raida kinta. Taigi šiame darbe trumpai aptarsime dvi filosofinio ugdymo kryptis: pragmatizmą ir konstruktyvizmą.
Pragmatizmas ugdyme
Šiuolaikinės ugdymo filosofijos kryptys formavosi plėtojant, o kartais neigiant klasikines ugdymo filosofijos paradigmas. Dauguma klasikinių ugdymo filosofijų buvo racionalistinės, jos skelbė, kad protas yra lemiamas veiksnys. Todėl labai svarbi yra protinę veikla, tikslus ir teisinga mastymas, atitinkamai veikiantis ir elgesį. XIX – XX a. pragmatizmo [gr. pragma (kilm. pragmatos) – darbas, veiksmas] mokykla, susikūrusi Amerikoje, tapo vienu didžiausių to meto filosofijos pokyčių. Jos pradininkas buvo C. S. Peirce‘as, vėliau jo mintis plėtojo W. Jamesas, o didžiausią įtaką ugdymui padarė J. Dewey. Šios filosofijos kertinis dalykas yra patirtis – svarbiausias ir lemiamas veiksnys suvokiant pasaulį ir planuojant ateitį. Negalima teigti, kad pragmatizmo teoretikai atsisakė lavinti mąstymą ar neigė racionalių argumentų svarbą. Jie, panašiai kaip ir racionalistai, pirmiausia bandė paaiškinti gyvenimą, vėliau ir ugdymo procesą visiems suprantama logika. C. S. Peirce‘as kūrė ženklų skaitymo ir daiktų ženklinimo žodžiais sistemą. Tiesa, jam nepavyko rasti aiškių sprendimų. Tiesos klausimas, pasak jo, - tai daugumos suvokimas, nuomonė ir tarpusavio susitarimas. W....

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!