Vidinio diferencijavimo reikšmė ir kryptys ugdant heterogenines mokinių grupes

Lietuvos mokyklai iškeltas uždavinys ugdyti pilietį, gebantį kurti demokratinę visuomenę. Išmokti įsijausti į kito žmogaus padėtį, gebėti atsisakyti kito naudai, kurti aplinką, palankią visiems bendruomenės nariams. Šios savybės lems asmens laisvus pasirinkimus, jei jos bus internalizuotos ir tapusios asmenybės savastimi.
Savo referatu siekiau išsiaiškinti pedagoginės sąveikos, susidarančios heterogeninėje bendruomenėje, įtaką asmenybės kryptingumui, vertybėms, nuostatoms, demokratinės visuomenės piliečio formavimui.
Heterogeninė moksleivių bendruomenė, kurioje susitinka skirtingą kultūrinę, socialinę patirtį arba nevienodas veiklos galimybes turintys vaikai, norintys siekti tų pačių ugdymo tikslų.
Heterogeninės bendruomenės ugdymo orientacijos centre esant skirtingiems moksleivių poreikiams, konstrukcinę sąveiką papildo nauji ryšiai, ji išplinta burdama bendruomenę ir aktualizuoja skirtingos kompetencijos derinimo būtinybę, bendrą sprendimų paiešką, bendradarbiavimą.
“Heterogeninėje moksleivių bendruomenėje dominuojanti aktualija – bendravimas su bendraamžiais. Ji ypač reikšminga moksleiviams, turintiems ribotų galimybių veikti. Moksleiviai, turintys ribotų galimybių veikti, dažniau nei normaliai besivystantys reaguoja į draugų sėkmes ar nesėkmes, tačiau normaliai besivystantys moksleiviai dažniau nei ribotų galimybių veikti turintys kalba apie pastarųjų moksleivių sėkmes ir nesėkmes, pokalbiuose jaučiama užuojauta neįgalumo situacijoje esantiems, džiaugiasi draugų, turinčių specialiųjų poreikių, laimėjimais. Akivaizdu, kad moksleiviai, turintys ribotų galimybių veikti, yra jautresni sau ir savo likimo draugams, todėl labiau reaguoja į konfliktus. Bendruomeninių santykių heterogeninėje bendruomenėje raiškos aspektas – neįgalimą turinčių moksleivių noras bendrauti.”1
Taigi, galima teigti, kad geriausios sąlygos vaikui, turinčiam funkcijų sutrikimų, atskleisti savo galimybes sau pačiam yra bendradarbiavimas, nes bendradarbiavimą galima apibūdinti kaip ypač intensyvią bendravimo formą, kai normaliai besivystantys ir ribotų galimybių veikti turintis vaikas atlieka savo vaidmenį, ir tai jam leidžia dinamiškai vystytis.
Normaliai besivystantys moksleiviai, turėdami progą kasdienybėje pažinti neįgalumo situacijoje esančius žmones, perpranta jų vidinį pasaulį, įvertina žmoniškąsias savybes, mokosi racionalios pagalbos. Pažinimas, atsiradęs kasdienėje veikloje, labai sustiprina pasitikėjimą asmenimis, turinčiais ribotų galimybių veikti. Bendravimo motyvams moksleivių grupėse nemažą įtaką daro asmens veiklos galimybės. Kai bendraujančiųjų grupėje dėmesys telkiamas į moksleiviį, turintį ribotų galimybių veikti, vyrauja noras padėti, bendravimą su normaliai besivystančiais moksleiviais skatina...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!