Suaugusiųjų paskatinimai ir bausmės ugdant vaikus šeimoje

Visa, kas pasiekiama dresavimu, spaudimu, prievarta – netvirta, netikra, nepatikima.
Dėl skatinimo ir bausmių taikymo nuo seno vyksta diskusijos. Ypač daug minčių šiuo aspektu aptinkama XX a. pradžioje, kai besikuriant Lietuvos mokyklai imta plačiai diskutuoti apie apskritai visų metodų taikymą. Savas mintis apie stimuliacinius metodus pateikia visuomenės veikėjai, švietėjai, istorikai, pedagogai praktikai ir pirmieji mokslininkai (A. Olizarovijus, M. Valančius, M. Pečkauskaitė, J. Mičiulis, K. Raičinskis, J. Vabalas-Gudaitis ir kt.). Buvo diskutuojama dėl šių metodų svarbos, be to, rūpėjo ir tai, kaip reikia juos taikyti, kad būtų pasiektas numatytas auklėjamasis tikslas.
Po Antrojo pasaulinio karo dėmesys šiai problematikai kiek atslūgo, tačiau ir tada šie klausimai buvo gvildenama bent pedagoginėje literatūroje, skirtoje tėvams, o ten išsakytas požiūris į bausmes buvo įtakotas tuometinių TSRS pedagogų teorinių ir empirinių tyrinėjimų. Vėliau skatinimo ir bausmių taikymą imta tirti nuodugniau. Tačiau šiose studijose stokojama išsamesnės skatinimo ir bausmių raidos aptarties.
Ugdymo būdas daro įtaką asmenybei (jos charakteriui, savęs vertinimui, kai kurioms vertybėms ir nuostatoms), todėl numatant mokykloje ir namie taikomų ugdymo būdų sąveikos rezultatus bei pagrindžiant asmenybės ugdymo mokykloje metodus, būtina žinoti, kokios ugdy­mo patirties įgyjama namuose ir koks vaiko požiūris į ją.
Ugdymo pobūdį namuose lemia ne tik konkreti šeimos ugdymo „filosofija", kuri gali būti paveldima iš tėvų arba susikuriama, bet ir tapusi įpročiu nereflektuojama praktika. Kita vertus, tiek šeimos ugdymo filosofijai, tiek praktikai turi įtakos bendresni kultūriniai ugdymo modeliai. Jie domina antropologus ir kultūros psichologus kaip asmenybės ir tam tikro visuomenės tipo formavimosi prielaida.
Darbo tikslas - parodyti vaikų skatinimo taikymo plėtotę Lietuvos šeimoje. Siekiant atskleisti numatytą tikslą, darbe atskleidžiami šių metodų tyrinėjimo lygmenys atskirose epochose, nustatyta, kaip istorijos eigoje kito skatinimo reikšmės ugdant asmenybę suvokimas, kaip keitėsi jų spektras bei kaip formavosi skatinimo taikymo reikalavimai.
2. Atskleisti vaikų elgesio skatinimo lietuvių šeimoje privalumus lyginant šį ugdymo metodą su bausmėmis;
3. Atlikti tyrimo „Suaugusiųjų paskatinimai ugdant vaikus šeimoje“ rezultatų analizę;
4. Remiantis...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!