Ugdymo reikšmė ir samprata

Ugdymas – socialinis reiškinys, nuėjęs ilgą vystimosi kelią ir XX amžiaus pabaigoje tapęs ypač reikšmingu ir pakankamai sudėtingu. Šį reiškinį tyrinėjantis ugdymo mokslas taip pat patyrė didelius kokybinius tyrimo objekto, metodų ir organizacijos pokyčius.
XX amžiaus antrojoje pusėje ugdymo reikšmė ypač išaugo. Žmonijos kontekste ugdymas siejamas su civilizacija: ugdymas įgalina žmones perimti praeities civilizaciją, dalyvauti dabarties civilizacijoje ir kurti ateities civilizaciją. Ugdymas taip pat siejamas su konkrečia visuomene, tauta, socialine grupe.
Edukologija – tai mokslas, apie daugiašalį žmogaus ugdymo mokslą. Ugdymo mokslas iš esmės apima visas tikrovės sritis ir yra permanentinis. Edukologija įvardijama kaip mokslas, tiriantis permanentinį žmogaus ir grupių ugdymą. Edukologija, visų pirma, apima šeimą, kaip ypatingą socialinį, ekonominį ir kultūrinį darinį, mokyklinę ir nemokyklinę bendruomenę, visą visuomenę. Šiuo požiūriu išskiriamos skirtingos edukologijos disciplinos, kurias jungia bendras objektas – ugdymas.
Ugdymą galima paaiškinti dviem aspektais: kaip individualų ir kaip institucinį. Institucinio ugdymo paskirtis – sudaryti sąlygas individui mokytis visą gyvenimą, kad pritaptų prie nuolat kintančio visuomeninio gyvenimo, įsisavintų naujas žinias ir technologijas. Individualaus ugdymo paskirtis – skatinti mokytis ir tobulėti kaip asmenybė.
Žmogus keičiasi visą savo gyvenimą: auga, bręsta, sensta. Kinta jo fizinė struktūra, psichika, požiūris į save ir į pasaulį. Kiekybinius ir kokybinius pokyčius, vykstančius žmoguje vadiname vystimusi. Ugdymas, suprantamas kaip asmenybę kuriantis žmonių bendravimas, sąveikaujant su aplinka bei žmonijos kultūros vertybėmis.
Ugdymo rezultatai priklauso nuo ugdytojų veiklos, ugdytinių pastangų ir aplinkos įtakos. Sudėtinės ugdymo dalys: ugdytinio veikloje – saviugda; ugdytojo veikloje – auginimas, švietimas, mokymas, lavinimas, auklėjimas taip pat formavimas. Šios sąvokos dar vadinamos ugdymo funkcijomis.
Šiandien nepaisant įvairių filosofinių sampratų, civilizuotuose kraštuose vis labiau keliami humaniško ugdymo idealai – pagarba žmogui, dora, teisingumas, asmenybės dorybingumas.
UGDYMO TIKSLAI
Filosofija tikslą apibūdina kaip mąstymu suformuluotą idealą, kurio siekdami žmonės atlieka tam tikrus veiksmus, organizuoja savo ir kitų žmonių veiklą. Ugdymo tikslų žinojimas ugdytojui nurodo kryptis, kurlink orientuoti ugdymo turinį, metodus ir formas, taip pat patį ugdytinį,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!