Teisės aktų, reglamentuojančių darbo santykius, pažeidimų, įtaka darbuotojų darbo rezultatams bei saugai ir sveikatai

Neoficialus gyventojų užimtumas (nelegalus darbas) įsigalėjo ir suklestėjo pereinamojo laikotarpio į rinkos ūkį sąlygomis. Tai veiksnys, kuris ganėtinai padidina realų gyventojų užimtumą ir sumažina nedarbą. Iš kitos pusės, tinkamas darbo santykių neįforminimas mažina darbuotojų socialinį saugumą, neužtikrina visų darbuotojų socialinių garantijų, sudaro pagrindą darbo apmokėjimo pažeidimams. Plėtojant gamybą bei skatinant užimtumo augimą Lietuvoje, būtina ne tik mažinti neoficialų užimtumą, bet ir įvairias kitas darbo teisės pažeidimų formas (tame tarpe ir moralinę bei psichologinę prievartą). Tai ne tik paskatintų efektyvesnį darbo jėgos panaudojimą, užtikrinantį Lietuvos įmonių konkurencingumo didinimą, bet ir sudarytų sąlygas spartesnei žmonių socialinei raidai. Tačiau Lietuvoje ši sfera buvo mažai analizuojama ir iki šiol beveik nebuvo atlikta sisteminių aptariamos problemos tyrimų.
Šio darbo tikslas – susipažinti su pagrindinėmis temos sąvokomis (nelegalus darbas, teisės aktai, darbo teisė, darbo santykiai ir kt.) bei įvertinti nelegalaus darbo, teisės aktų, reglamentuojančių darbo santykius, pažeidimų bei darbdavių atstovų grasinimų ar kitokio psichologinio poveikio įtaką darbuotojų darbo rezultatams bei jų saugai ir sveikatai.
1. Darbo kodeksas
Nuo 2002 metų Lietuvoje daug dėmesio buvo skiriama darbo santykiams gerinti bei darbo santykių teisinei bazei tobulinti. Vienas reikšmingiausių įvykių - tai Darbo kodekso priėmimas.
2002 m. birželio 4 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Darbo kodeksą, kuris įsigaliojo nuo 2003 m. sausio 1 d. Darbo kodekso nuostatos pritaikytos prie naujas sąlygas diktuojančios rinkos ekonomikos bei tarptautinių Lietuvos Respublikos įsipareigojimų.
Rengiant Darbo kodeksą buvo pasinaudota jau reformavusių savo darbo teisę Rytų ir Vidurio Europos valstybių (Vengrijos, Čekijos, Lenkijos) patirtimi, be to, į šį projektą buvo perkelta didžioji dalis Europos Sąjungos direktyvų nuostatų. Taigi priėmus Darbo kodeksą Lietuva iš esmės įgyvendino savo įsipareigojimus Europos Sąjungos darbo teisės aktų harmonizavimo srityje ir įtvirtino pagrindines Europos Sąjungos, Tarptautinės darbo organizacijos teisės aktų bei Europos socialinės chartijos (pataisytos) nuostatas. Paminėtina, kad ir pats Darbo kodeksas buvo rengiamas aktyviai dalyvaujant socialiniams partneriams. Daugelis Darbo kodekso nuostatų yra gana abstrakčios. Tuo...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!