Specialiųjų poreikių įvertinimas

Šiuolaikinės visuomenės pareiga užtikrinti, jog kiekvienas individas turi teisę gyventi normalų gyvenimą ir gauti, kiek įmanoma, normalų išsilavinimą. Mūsų dienomis yra siekiama užtikrinti, kad kiekvienas specialiųjų poreikių vaikas ir jaunuolis gautų ugdymą, atitinkantį jo individualius poreikius. Ypatingas vaikas yra kitoks, negu „vidutinis“ vaikas. Kalbant labai paprastai, specialiųjų poreikių vaikai ir jaunuoliai yra tie, kurių žmogiškosioms galiomis visiškai realizuoti reikia specialiojo ugdymo ir papildomų paslaugų. Specialiojo ugdymo reikia todėl, kad šie vaikai labai skiriasi nuo daugumos vaikų vienu ar keliais požymiais: jie gali būti protiškai atsilikę, turėti mokymosi negalių, emocinių ir elgesio sutrikimų, fizinių negalių, komunikacijos sutrikimų, autizmo sutrikimą, patyrę smegenų traumas ar regos sutrikimų, išsiskirti ypatingais gabumais ar talentu.
Tikslas – išsiaiškinti ir pateikti specialių poreikių pažinimo ir įvertinimo būdus.
Uždaviniai: Analizuojant literatūra išsiaiškinti specialių poreikių pažinimo būdus.
Analizuojant literatūrą išsiaiškinti specialių poreikių įvertinimo būdus.
Tėvai paprastai iškart pastebi, jei jų vaikas skiriasi nuo vienmečių menkesniais gebėjimais. Kol vaikas 1,5-3-4 metų, dažniausiai guodžiamasi, kad išaugs ir bus toks kaip visi. Tik artėjant mokykliniam amžiui, susirūpinama, kad vaikas nesugebės mokytis. Ankstyvasis ir ikimokyklinis amžius yra aukso vertės, įgyvendinant specialiąsias ugdymo programas, galinčias nukreipti sutrikusią vaiko raidą palankesne vaga, — kuo anksčiau pradėtas specialusis ugdymas, tuo geresnių rezultatų galima tikėtis. Nustatyta, kad individo raidoje egzistuoja vadinamieji „senzityvumo" (įsijautri­nimo) laikotarpiai. Kiekviena fizinė ir psichinė funkcija turi savo „senzity­vumo" laikotarpį. Jei šiuo metu individas stimuliuojamas adekvačiais dirgikliais, funkcija, tuo metu esanti „senzityvumo" periode, optimaliai plėtojasi. Pvz., kalbos funkcijos „senzityvumo" laikotarpis pasibaigia tre-:iaisiais gyvenimo metais.
Pirmaisiais gyvenimo metais — „senityvumo" laikotarpis fonetinei kalbos pusei — vaikas išmoksta artikuliuoti įvairius raibos garsus, pradeda juos skirti iš klausos. Antrieji ir tretieji gyvenimo metai — „senzityvumo" laikotarpis — skiriami žodžių reikšmėms išmokti. Jei šio amžiaus tarpsnio kūdikis būtų auginamas izoliuotoje aplinkoje, tarp kurčių ar nekalbančių žmonių, jis taip ir neišmoktų kalbėti. Pastangos mo­kyti kalbėti po trejų metų būtų ne tokios vaisingos, nes gimtosios...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!