Severijos paveikslas

Lietuvių tautinio atgimimo legenda, XX a. pradžios rašytojas Juozas Tumas-Vaižgantas apysakoje „Dėdės ir dėdienės“ Severiūtės paveikslu kuria idealizuotą, tradicinei agrarinei kultūrai būdingą lietuvaitės vaizdinį. Autorius ypač gilinasi į lietuviško tautinio charakterio bruožus, kuriuos pateikia kaip siekiamybę, o ne visuotinai paplitusį reiškinį. Severja – ypatingai darbšti, tvarkinga ir giliai regliginga mergina. Jos klėtelė išsiskiria iš kitų kaimo trobų savo švara ir puošnumu: „Pas tave taip švaru, jog net nedrąsu stotis,- kalbėjo draugės“. Sienas puošiantys šventųjų paveikslai, drožinėti ir įvairiausiais raštais apipaišyti baldai, kremblių ir žolelių kvapas, pasak Vaižganto, retenybė tuometinės Lietuvos kaime. Severiūtės uolaus krembliavimo, kol visas kaimas dar miega, aprašymai pabrėžia jos darbštumą ir ryšį su gamta. Net savo išvaizda mergina atitinka stiprios, darbui sukurtos lietuvaitės įvaizdį: „Veido, rankų, tad ir toliau turbūt oda buvo tokia lygi, tarytum dirbtinai aptempta, ir taip blizgėjo, lyg lakuota. Derėti tai gal ir nelabai derėjo, bet reiškė geležinį kūno padarymą ir jo patvarumą.“...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!