Menininko paveikslas literatūroje (A. Mickevičius, V. Mykolaitis – Putinas, A. Škėma)

menininkas, labiau už viską mėgstantis meną, niekada nepasitenkina savimi ir stengiasi eiti vis toliau“.
Antanas Škėma ir Vincas Mykolaitis – Putinas. Būtent šie autoriai savo kūryboje atskleidė menininko
nepaprastą asmenybę bei jo egzistenciją.
Pirmiausia, kūryba, žmogui, esančiam toli nuo namų, padeda užmiršti kasdienybę. Prasidėjus
masinei emigracijai į Vakarus, didelė dalis žmonių, jausdami grėsmę išvyko ten kur gali būti saugu.
Tačiau gyvendami svetur žmonės nesijautė savi. Tarp emigravusių žmonių taip pat buvo vienas
žymiausių XX a. modernizmo atstovų, lietuvių egzodo rašytojų Antanas Škėma. Jo autobiografinis
romanas „Balta drobulė“ - tai XX a. vidurio lietuvių, europiečių istorinės patirties dvasinio žlugimo
apibendrinimas bei šiuolaikiško žmogaus savijautos – vidinio maišto, vienišumo - skausminga išraiška.
Romane protagonistas - Antanas Garšva pasaulį mato šizofrenija sergančio individo akimis. Šia liga
sergantis žmogus mato visiškai beprasmį pasaulį. Pagrindinio veikėjo beprasmybę atskleidžia darbo
palyginimas keltuve su Sizifo mitu: pats gyvenimas žmogui tampa bausme, nes Garšva nebetiki būties
prasmingumu. Absurdo žmogus pasaulį mato realų, be jokių pagražinimų, bet vis tiek stengiasi gyventi,
suteikti buvimui truputį prasmės. Ta prasme psichologiškai suluošintam Garšvai tampa kūryba, tačiau
žudo sraigtelio gyvenimas „didžiulėje mašinoje“. Didelę įtaką jo kūrybai suteikė patirti išgyvenimai
išeivijoje ir bendravimas su moterimis. Antano Garšvos gyvenimo kelyje būta ne vienos moters, tačiau
svarbiausia moteris buvo motina. Iš jos Garšva paveldėjo itin jautrią sielą ir kūrybos dovaną. Ji sūnui
perteikė svarbiausias vertybes: grožio sampratą, romantikos pajautimą pasaulyje. Garšva sakė: „Motina
buvo mano pirmasis mokytojas“. Net vaikystėje kūrėjas jau svajoja apie būsimą mylimąją. Epizode,
įrodančiame Garšvos menines improvizacijas Palangos pajūryje, užsimenama apie draugę Aldoną,
kurios patrauklus kūnas jaudina šešiolikmečio erotinę vaizduotę ir paskatina menininko išdidumą.
Taigi, romane „Balta drobulė“ suformuojamas Antano Garšvos kaip menininko paveikslas – tai itin
jautrios sielos būtybė, kuri atlaikiusi karo sunkumus, emigraciją ir nelaimingą meilę, save nuteisia
kūrybinėms kančioms, taip gyvenimą įprasmindama kūryboje.
Vienišas, išdidus, aplinkinių nesuprastas menininkas atsiskleidžia XIX amžiaus pirmosios pusės
lietuvių ir lenkų poeto - Adomo Mickevičiaus kūryboje. Kūrėjas, kaip ir kiti to laikmečio romantikai,
didelį dėmesį skyrė meninės vaizduotės galiai, išaukštino kūrėjo...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!