Moters paveikslas lietuvių literatūroje (Šatrijos Ragana, Jonas Biliūnas, Vincas Mykolaitis-Putinas)

Moters paveikslas – vienas unikaliausių paveikslų visoje žmonijos istorijoje. Moteris nuo senų laikų buvo laikoma šeimos židinio saugotoja, vaikų augintoja, silpnąja grandimi. Dažniausiai moteris vaizduojama kaip kruopšti, kantri namų šeimininkė mylinti ir mylima žmona ir mama bei likimui nuolanki būtybė.
Viena iš žymiausių rašytojų Marija Pečkauskaitė-Šatrijos Ragana savo kūryboje siekė atkurti pasiaukojančios, dirbančios kitų labui, bei turtingo vidinio pasaulio moters įvaizdį. Ši rašytoja turėjo didelę gyvenimišką patirtį, kuria perteikė savo kūryboje. Rašytoja vaizdavo moterį sunkiai nešančią šeimos naštą, moterį dvaro aplinkoje. Rašytoja tarsi norėjo sugrįžti į vaikystę, kai augo laiminga su šeima. Apysakoje ,,Sename dvare‘‘ rašytoja sukūrė idealios motinos labai šiltą ir švelnų paveikslą. Idealus motinos paveikslas, nutapytas švelniais atspalviais lyg impresionistų paveiksle: švelniai žydra motinos suknelė, baltas skėtelis, juodi plaukai, sukelti ant viršugalvio, visa motina apšviesta saulės lyg šventoji tik liūdnų akių detalė prieštarauja romantiškam paveikslui. Tai trijų vaikų motina, mokytoja ir patarėja, vargšų globėja, taurios dvasios moteris. Mamatės meilė vaikams nepaprasta jai svarbiausia užauginti dorus ir teisingus žmones. Turtingas dvasinis Mamatės pasaulis atsiskleidžia jos užrašuose. Ji kalbasi su savimi apie meilę, gamtą, tėvynę, gailestį. Ji savo vaikus išmokė tikėti pomirtinio gyvenimo grožio, kad mirtis nėra baisi. Su meile mamatė žiūri į paprastus ir išmintingus kaimo žmones, ji padeda jiems ir nesitiki atlygio. Mamatei gyvenimas- rožių žydėjimas. Trapus rožės žiedas - trapus gyvenimas. Trumpas rožės žydėjimas - trumpas ir greit praeinantis jaunystės, grožio, svajonių ir vilčių laikotarpis žmogaus gyvenime. Mamatė gyvenimą suvokia ir mato, tokį, koks jis ištikrūjų yra: negailestingas, žiaurus, pilnas mirties, bet ji jame ieško grožio, poetiškai sugeba jį pamatyti ir bando apie jį pasakyti sau ir vaikams. Taigi Šatrijos Ragana kūrinyje sukūrė Mamatę - lietuvybės puoselėtoją, idealią motiną gerumo ir nuolankumo simbolį ugdantį dvasines vaikų vertybes.
Jono Biliūno moters paveikslas atsiskleidė jo apysakoje “Liūdna pasaka”. Šioje psichologinėje apysakoje svarbiausių veikėjų yra moteris. Iš pradžių ji panaši į tradiciškai...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!