Šeimos vertybės lietuvių literatūroje (Biliūnas, Šatrijos Ragana)

Šeimos vertybės – vienas iš svarbiausių aspektų, lemiančių asmens gyvenimo kokybę. Tobulėjant visuomenei, modernėjant pasauliui kinta pasaulis bei vertybės. Dabartinis individas praranda vidinį turtą – amžinąsias vertybes. Pastebima tiek iš gyvenimo, tiek iš literatūros, jog žmogus vis dažniau išsižada meilės, neatranda laiko ir vietos religijai. Šiuolaikiniam individui itin būdingas dažnai kamuojamas liūdesys dėl susiklosčiusio sudėtingo likimo, neretai išgyvenama vertybių tapatybės krizė ir egzistencijos tuštuma. Tačiau turint mylimą šeimą, kuri puoselėja vertybės ir santykius, individas tai jaučia ir gerbia. Visa tai vaizduojama lietuvių literatūroje, tad remiantis Jono Biliūno, Šatrijos Raganos ir Vinco Mykolaičio-Putino kūryba, aptarsiu kokių reikšmingų vertybių šiuolaikinis žmogus atsisako ir kurias vertina.
Besąlygiška meilė ir ištikimybė – vienos didžiausių žmogiškųjų šeimos vertybių, turinčios įtakingą vaidmenį individo gyvenimui. Juk tyra meilė suteikia būties prasmę, o ištikimybė verčia patenkinti saugumo poreikį. Meilės reikšmė neįkainojama - didžiulė ir vertinga. Dabartiniame pasaulyje meilė dažnai tampa atsakymas į gyvenimo prasmę – gelbsti nuo egzistencinės tuštumos. Kitaip tariant, mylintis žmogus, patiriantis šiltus jausmus iš kito asmens, įgauna prasmę gyventi ne tik dėl savęs, bet dėl aplinkinių ir artimų žmonių. Tačiau, meilė turi kuriančios ir griaunančios galios, kuri sukelia teigiamus ir neigiamus vidinius potyrius. Apie šią temą rašo ir Jonas Biliūnas XX a. pradž. rašytojas, ryški visuomeninio ir kultūrinio gyvenimo figūra bei lietuvių psichologinės prozos pradininkas. Apysakoje „Liūdna pasaka”, kurioje pasakojama jaunos Banių šeimos gyvenimo istorija bei atskleidžiamos jų šviesios svajonės. Kūrinyje dėmesys sutelktas į veikėją Juozapotą – linksma, jauna, laiminga ir kupina tikėjimo gyvenimo gerove, o jos akys tiesiog švyti: „kaip dvi gražios žvaigždės – laimės žvaigždės”. Merginos gyvenimą nulemia 1863 metų įvykęs sukilimas, po kurio veikėjos tolimesnis likimas pasikeičia. Netenka savo vienintelės gyvenimo atramos ir ramsčio – mylinčio vyro, kuris iškeliavo ginti tėvynės, bet nesėkmingai, nes žūsta. Po vyro Petro mirties dvasiškai miršta ir Juozapota. Veikėjos ateitis pasmerkta vargui, kančioms, beprasmiškam vyro ieškojimui, o Juozapotos...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!