Moters paveikslas lietuvių literatūroje (Šatrijos Ragana, Antanas Škėma)

Per daugelį metų moters padėtis pasaulyje nuolat keitėsi. Ilgą laiką engiamos vyrų, dabar moterys užima be galo svarbią jos dalį. Nagrinėjant šiuos pokyčius, iškyla daugybė klausimų apie moters vietą bei svarbą bėgant laikui, į kuriuos atsakymą galima rasti įvairių epochų literatūroje, kurioje buvo kuriamas spalvingas moters įvaizdis. Moters paveikslo įvairovę regime ir lietuvių literatūroje: vienos jų yra šeimos saugotojos, kitos gundytojos, o dar kitos tapo menininkų mūzomis. Vis dėlto skirtingų laikotarpių kūrėjų darbuose moters paveikslai išties skyrėsi. Šiuos skirtumus atrandame ir tarp Lietuvos tautinio atgimimo ir nepriklausomybės pradžios rašytojos Šatrijos Raganos, vaizdavusios XIX a. moterį dvaro aplinkoje bei lietuvių išeivijos rašytojo Antano Škėmos, sukūrusio XX a. didmiesčio gyventojos paveikslą.
XX a. pradžios neoromantikė Šatrijos Ragana lietuvių literatūrą praturtino moters paveikslu apysakoje „Sename dvare“. Rašytoja su meile pavaizdavo moterį dvaro aplinkoje, sunkiai nešančią šeimos naštą. Kasdieniško gyvenimo aplinkoje rašytoja parodė, kokia iš prigimties graži lietuvė moteris. Ji dora, mylinti savo vyrą ir vaikus, tvarkinga ir darbšti, galinti išbristi iš bet kokių gyvenimo sunkumų, nors kartais ir palūžta. Apysakoje mamatė matoma savo dukros Irusios akimis. Liūdesio apgaubta jos būtis bei aplinka, kurioje ji turi gyventi: ji valdingo vyro žmona, dvaro šeimininkė. Tačiau būtent šios pareigos slegia mamatę. Ji negali būti gera šeimininkė, ji bodisi gyvenimo „tarnyba“, nori gyventi pasirinkdama, o ne paklusdama. Nuobodžios jai yra šios žemės giesmės. Čia „viskas taip paprasta, paprasta: nebėra milžinų“ o jos siela veržiasi ten, „kur balti kalnai, mėlyni ežerai.“ Tuo tarpu ji, mamatė, verčiama būti realaus gyvenimo žmogum. Ji prikalta prie žemės, prie to, jos supratimu, nublukusio Grožio atvaizdo. Todėl Marija bėga nuo kasdienybės, semiasi jėgų ir stiprybės iš idealių, išgalvotų dalykų. Tad neabejodami galime teigti, jog ši moteris yra tikra romantikė. Paklusnioji mamatė savo būtį suvokia kaip gamtiškąjį pradą, tad tikrąjį gyvenimo džiaugsmą ji randa gamtoje. Gamta yra visų mamatės išgyvenimų ir minčių fonas. Marija mano,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!