Tėvo paveikslas lietuvių literatūroje. A. Škėma.

Tėvo paveikslas   XX a. vidurio rašytojas, dramaturgas, prozininkas, aktorius ir lietuvių moderniosios literatūros kūrėjas Antanas Škėma (rašytojui skausmingai rūpėjo kūryboje įprasminti gyvenimą – „pa­likti savo egzistencijos ženklus popieriuje“, tačiau to meto skaitytojų visuomenė nebuvo jam palanki)  psichologiniame sąmonės srauto romane ,,Balta drobulė“ (autobiografinis romanas) vaizdavo tėvo paveikslą. Kūrinio centre ( kūrinys atskleidęs beprotišką ,,persodinto augalo” būklę) –  tėvas, mylintis gamtą (,,Mano tėvas mylėjo gamtą. Prisimenu mudviejų pasivaikščiojimus Nemuno krantu Aukštojoje Panemunėje"), mokantis paliesti klausytojo sielą (,,<...>ir jie juto, kad kalbėtojas sukaupė savyje brangų ir reikšmingą turinį“), mokėjęs groti kaip profesionalus smuikininkas (,,Viešpatie, kaip jis skraidė kambaryje! Kiekviena jo poza buvo verta meniškos nuotraukos“). Autoriui (pats A. Škėma buvo teatralas.) rūpėjo pavaizduoti, kad tėvas gebėjo realizuoti savo paties parašytas dramas viešai ir realistiškai, o kai grodavo Wieniawskio variacijas, muzika pripildydavo visus namus. Epizodas, kuomet tėvas stebi gamtą (,,Ir tada per mano tėvą siurbėsi į mane liūdesys gamtoje, svetimumo pajutimas, vienišas siluetas <...> mane badė milijonai dygsnių į mano akis, burną, ausis, odą skverbėsi vienišumas“), geriausiai atskleidžia vaiko ir tėvo susvetimėjimą (autorius kūriniuose mėgo efektingas detales, aštrius vertinimus, nevengė šokiruoti). VVV Pastebime, jog tėvas, genialus menininkas, egocentriška ir egoistiška asmenybė. Pats Antanas Škėma buvo maištingo būdo, nepriklausomos laikysenos, skausmingai nepritapęs svetimoje žemėje, negalėjęs ten kurti. Pasak literatūrologo Sauliaus  Žuko, Škėmos kūryboje iškylantis pasaulis – nervingo, psichologiškai suluošinto, prie veidmainišką miesčionių etiką ir moralę sukilusio herojaus kančių ir kovos laukas). Negalime nepastebėti sąsajų su  XIX a. pabaigos – XX a. pradžios žydų kilmės austrų rašytojo F. Kafkos novele ,,Metamorfozė“. Novelės centre - žiauraus būdo tėvas (,,Prisikrovęs iš stovėjusios ant bufeto vazos kišenes obuolių, jis mėtė juos į jį vieną po kito kol kas gerai nesitaikydamas“). Pastebime, kad po sūnaus virsmo, šeima atsižada Gregoro, atsiriboja nuo jo, šeimai jis tampa našta, kuria reikia atsikratyti . Suvokiame, jog abu rašytojai tėvo paveikslą vaizdavo kaip žiaurų, susvetimėjusį žmogų.. Vadinasi, XX a. vidurio rašytojas, dramaturgas, prozininkas Antanas Škėma (A. Škėma yra žyimiausias vadinamojo sąmonės srauto technikos atstovas lietuvių literatūroje) psichologinio filosofinio sąmonės srauto romane ,,Balta drobulė“ sukūrė tėvo kaip, genialaus menininko, egocentriškos ir egoistiškos asmenybės, paveikslą.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!