Kitokio paveikslas katastrofų literatūroje (A. Kamiu, A. Škėma)

XX a. viduryje visuomenė atsidūrė ribinėje situacijoje. Po Antrojo pasaulinio karo išgyvenimų sugriuvo gyvenimo normos, įprastinės moralės ir humanistinės vertybės. Tai, kas atrodė beprotybė, tapo realybe. Vertybių žlugimas, žmogaus ir pasaulio prieštaringumas, vilties praradimas sustiprino absurdo jausmą, stipriai jaučiamą XX a. vidurio kūryboje, ieškančioje būdų paliudyti ir suprasti tai, kam buvo sunku rasti žodžių. Katastrofų literatūroje buvo gvildenamos visuomenės absurdiškumo, pasaulio susvetimėjimo, žmogaus nepritapimo prie visuomenės, nusivylimo ir būties problemos. Apie kitokio, nepritampančio prie XX a. vidurio visuomenės, žmogaus pojūčius bei mąstymą rašė du žymūs to laiktarpio rašytojai: prancūzų filosofas bei žurnalistas A. Kamiu romane „Svetimas“ pabrėžė žmogaus ir visuomenės susvetimėjimą, o vienas žymiausių lietuvių katastrofinio modernizmo atstovų A. Škėma romane „Balta drobulė“ atskleidė žmogaus, nepritampančio prie absurdiškos aplinkos, jauseną.
Nobelio premijos laureatas A. Kamiu romane „Svetimas“ pavaizdavo susvetimėjusio, abejingo kitiems ir sau pačiam žmogaus laikyseną absurdo akivaizdoje. Kamiu mintys: „Pasaulis, kuriame aš gyvenu, man kelia pasibjaurėjimą(...)“ ir „Žmonės turi troškimų, kurie visai nebūdingi man(...)“ parodo autoriaus nusiteikimą prieš visuomenėje nusistovėjusias normas. Kūrinyje rašytojo nepasitenkinimas tuometine visuomene atsiskleidžia per Merso personažą. Pagrindinis romano veikėjas yra apimtas beprasmiškumo, nuobodulio ir abejingumo jausmo dėl kasdienės gyvenimo ir darbo rutinos. Nuolat kartojama frazė „man visai vis tiek“ atskleidžia tai, jog Merso tampa abejingas ir svetimas visuomenei. Merso, gavęs pasiūlymą iš viršininko išvykti į Paryžių, nesidžiaugia, nes jam „visai vis tiek“, kur jis dirbs. Jam „visai vis tiek“, kai mylimoji Mari pasiūlo kurti šeimą. Merso nėra skirtumo, ar jis ves Mari, ar ne. Vyro požiūris į gyvenimą bei jo vertybes prieštarauja visuomenėje įsigalėjusioms normoms. Kavos gėrimas ir rūkymas per motinos laidotuves, o kitą dieną maudymasis jūroje ir komedijos žiūrėjimas yra smerkiami ir nepriimtini visuomenei poelgiai, tačiau Merso yra sąžiningas ir ištikimas sau pačiam. Vyras nerodo sielvarto ir ašarų, jis nevaidina to, ko nejaučia. Merso priimta „man visai vis tiek“ būsena – tai savotiškas maištas ir...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!