Kaip vaizduojami namai ir šeima skirtingų laikotarpių Lietuvos literatūroje? (Šatrijos Ragana, A. Škėma, J. Vaičiūnaitė)

Kaip vaizduojami namai ir šeima skirtingų laikotarpių Lietuvos literatūroje? (Šatrijos Ragana, A.Škėma, J.Vaičiūnaitė) ,,Visa ko pradžia yra ten, toli vaikystėje, kur žmogus pirmą kartą supranta, kad pasaulyje jis gyvena ne vienas, kad jo rankos, ir širdis privalo ką nors pridengti nuo skausmo, prievartos, melo, kad jis privalo būti žmogumi. Tai aukščiausia ir sunkiausia pareiga,“- taip apie namų ir šeimos svarbą esė knygoje ,,Dienoraštis be datų“ rašė lietuvių poetas Justinas Marcinkevičius, vadinamas tautos sąžinės balsu. Žmogus yra niekas be savo šaknų-atitrūkus ar nukirtus jas ištinka dvasinė mirtis, žmogus tampa mankurtu, nežinančiu savo praeitis. Tik šeima ir namai suteikia jėgos ir tvirtybės priimant sprendimus, taisant klaidas, renkantis gyvenimo kelią. Namų ir šeimos tema dažnai vaizduojama ir lietuvių literatūroje. Skirtingais istoriniais laikotarpiais kito šeimos ir namų samprata ir svarba. Taigi, kaip skirtingų laikotarpių lietuvių literatūroje vaizduojami namai ir šeima? Visų pirma, būti šeima- tai būti viena maža neatsiejama ir nedaloma ląstele, kurioje tu esi ir būsi mylimas ir mylintis visą gyvenimą. Mylinčią šeimą vaizdavo XIXa. pab.-XXa.pr. rašytoja neoromantikė Šatrijos Ragana lyrinėje apysakoje ,,Sename dvare“. Kūrinyje namai- nedidelis nusigyvenusių bajorų dvaras Žemaitijoje, tapęs ne tik namais, bet ir kultūros saugotoju ir skleidėju. Šatrijos Raganos dvaras – ne socialinio ar moralinio blogio įsikūnijimas, o visų pirma grožio ir žmogiškumo ilgesio vieta, kurioje gyvena veikėjai, suprantantys kultūrą, muziką, grožį, giliai tikintys, saugojantys lietuvybę ir dorą. Moteriai-motinai privalu aukotis šeimai, tačiau būtina rūpintis dvasinio pasaulio tobulinimu, todėl pagrindinė apysakos veikėja-Mamatė visa širdimi atsidavusi savo vaikams. Ji nuolatos stengiasi skirti jiems kuo daugiau dėmesio, nes nori, jog vaikai užaugtų geri bei nebūtų tokie kaip daugelis, nerūpestingi, negerbiantys suaugusiųjų, niekuo nesidomintys. Aplinkiniai gerbia Mamatę už jos didelius nuopelnus, gerą širdį, rūpestingumą bei nuoširdumą. Ji niekuomet ant nieko nepyksta, ji pernelyg atlaidi ir supranta, tai jog yra daug svarbesnių dalykų nei nemalonumai. Motinos ir dukters Irutės bendravimas apysakoje byloja apie jų sielų tarpusavio artumą. Mamatė neretai paguodžia ir nuramina nerimo ir liūdesio kankinamą Irutę, pasakoja jai apie paprastuose dalykuose glūdinčias problemas. Tuo tarpu dukra dalinasi savo svajonėmis, klausia motinos patarimų ar paaiškinimų. Motina jai pats artimiausias žmogus, kuriam ji gali atverti savo širdį bei išlieti jausmus. Mamatės ir jos dukros ryšį išryškina gana šalti mamatės santykiai su vyru Liudviku, skirtingi jų požiūriai į gyvenimą bei supančius žmones. Todėl jai tenka ieškoti supratimo savo vaikuose, auklėti ir auginti juos artimus savo sielai, derinant bajoriškas etiketo normas ir valstietišką paprastumą. Mano nuomone, Šatrijos Ragana dvarą vaizduoja kaip daugelio etinių ir estetinių vertybių šaltinį, kaip gražiausių svajonių ir polėkių prisiminimą. Taigi, galima teigti, kad namai ir šeima- svarbiausia žmogaus gyvenimo dalis, be kurios meilės ir paramos jis sunkiai išgyventų. Visų antra, kartais susidariusios nepalankios istorinės ar asmeninės aplinkybės priverčia žmones išvykti, emigruoti iš tėvynės ir gimtųjų namų. Su šaknimis išrautas pasijunti tuo akacijos krūmu, kuris persodintas negali priaugti svetimoje dirvoje. Skaudų tėvynės ir gimtųjų namų ilgesį atskleidė Antanas Škėma. Tai XX amžiaus vidurio lietuvių išeivijos rašytojas, kurio psichologinis romanas ,,Balta drobulė“ parašytas sąmonės srauto forma. Romane atskleidžiamas desperatiškas individo siekis išlaikyti tautinį identitetą – atsidūręs toli nuo gimtųjų namų, Garšva visą laiką išgyvena nostalgišką tėvynės ir namų ilgesį, dažnai prisimena namus kaip ypatingą erdvę, kuri priminė stebuklingą sakmių pasaulį: „Šalia gyveno pelkės. . Migla gulėjo virš liūnų ir varlių, pempių, žolių atvaizdai švytėjo kaip šimtamečiuose veidrodžiuose”. Jo prisiminimuose iškyla Lietuva, tėvo smuikavimas, motinos liga, studijos tarpukario Kaune, pirmoji meilė Jonė, net eilėraštis apie pakaruoklius. Visa tai jam be galo brangu, bet tolima. Svetimame krašte pagrindinis kūrinio veikėjas dirba prabangiame Niujorko viešbutyje keltuvininku, jį kankina slegianti nuotaika, nes Amerikoje jis jaučiasi svetimas, nereikalingas ir nesuprastas. Ryšį su tėviške ir namais leidžia pajusti tik dovanotas motinos žiedas, kuris yra Garšvos asmens tapatybės ženklas ir simbolinė jungtis su praeitimi bei namais.  Garšva kenčia ne tik dėl bepras­miško darbo – lietuvių kalba tebemąstantis personažas išgyvena tam tikrą dvilypumą angliškai kalbančioje visuomenėje ir ironiškai sa­ve apibūdina kaip lietuvių tautos ambasadorių. Be to, Garšva, kaip po­etas, dar stipriau jaučia svetimumą ir priešiškumą sumaterialėjusiai visuomenei. Garšva norėtų nusivilkti uniformą, išsivaduoti iš kauko būsenos ir būti tiesiog žmogus, tęsti Maž­vydo pradėtą darbą, tačiau jo laisvę negailestingai suvaržo būtinybė užsidirbti pragyvenimui. Kitų galimybių, išskyrus bukinantį keltuvi­ninko darbą, emigrantas Garšva neturi. Vis grįžtantys prisiminimai apie tėvus, vaikystę, pirmąją meilę liudija gimtosios žemės ir namų ilgesį. Tėvynėje veikėjas užaugo, išgyveno pirmąsias laimės ir nusivylimo akimirkas, ten pradėjo kurti. Gyvenimas svetimoje žemėje suteikia tik kančią, verčia jausti skausmą, ilgesį, net beviltiškumą, kol tampi laimingu idiotu šinšilo veidu. Taigi, galima teigti, kad sunkiausiais gyvenimo momentais , kai esi priverstas išvykti iš gimtųjų namų atsiskleidžia tikroji žmogiškosios būties esmė. Galiausiai, namai -tai žmogaus poetinės raiškos, giliausių išgyvenimų vieta. Tokius namus vaizduoja Judita Vaičiūnaitė, į lietuvių literatūrą ,,įžengusi“ jau XXa. antroje pusėje, kuomet atskirtis tarp miesto ir kaimo kultūros buvo aiškiai susiformavusi. Poetės namai – miestas, kuris poetizuojamas, detaliai vaizduojamos jo aikštes, gatvės, kolonos, laiptai, skulptūros. Judita Vaičiūnaitė gimusi mieste, jame praleido vaikystę, jaunystę, čia susiformavo jos vertybinės nuostatos, todėl ji vadinama miesto poete. J .Vaičiūnaitė savo kūryboje namams suteikia ypatingą reikšmę žmogaus kasdieniniame gyvenime. Jos poezijoje Vilnius išaukštinamas kaip kūrybinio įkvėpimo šaltinis, kaip kultūros paveldo, meninių vertybių puoselėjimo erdvė. Eilėraščių kalbėtojui jame viskas sava, brangu, artima. Jis jaučia stiprų ryšį su fragmentiškai vaizduojamomis architektūros detalėmis, turtinga istorija ir istorinėmis asmenybėmis, pvz, Barbora Radvilaitė, Bona Storca bei savitu, urbanizuotu kraštovaizdžiu. Poetės namai – tai aukšti bažnyčių bokštai, saulės spindulių nutvieksti statiniai, tamsūs vienuolynų požemiai ir bauginantys rūsiai. Lyrinio ,,aš“ negąsdina tvanki miesto gatvių aplinka ir transporto keliamas triukšmas. Puoselėdamas gamtos ir civilizacijos kultūros ryšį, jis žavisi purvinoje, netvarkingoje statybų aikštelėje, tarp išmėtytų plytų pražydusia geltona saulėgrąža, ant virtuvės lango žydinčiais oleandrais, hiacintais, kurių buvo galima rasti ir pačios poetės namuose. Su šiais vaizdais žmogus susiduria kiekvieną dieną, tai kultūros ir istorijos įvaizdžiai, kiekvieno suvokiami individualiai, padedantys įprasminti kūrybinę išmonę ir namų suvokimą. Taigi, gimtieji namai įgauna kultūros ir mokslo skleidėjo simbolinę reikšmę. Apibendrindama norėčiau pasakyti, kad namai ir šeima-tai viena populiariausių temų lietuvių literatūroje. Tik tėvynėje, namuose ir šeimoje lietuvis gali jaustis mylimas, reikalingas ir suprastas. Tik gimtieji namai jam suteikia kūrybinių galių. Teisus buvo poetas Just.Marcinkevičius prisimindamas tėviškę, ,,iš gimtųjų namų niekada neišeini. Nuolat varstai jų duris savyje“. Taigi, šeima ir namai yra didžiausia žmogaus vertybė, tad branginkime ją.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!