Moters paveikslas literatūroje (V. Mykolaitis – Putinas, J. Biliūnas, Šatrijos Ragana)

Nors moteris, pasak sąvokos, žmogus, turintis galią suteikti gyvybę, iš tiesų, po šiuo žodžiu slypi kur kas daugiau. Anot vokiečių rašytojo L. Borne, moteris tai horizontas, kuriame susitinka dangus ir žemė, joje, kaip nė vienoje kitoje būtybėje, randa sau prieglaudą ir angelas, ir velnias. Nuo pat senovės į silpnąją lytį buvo žvelgiama tik kaip į vaikų augintoją, namų prižiūrėtoją, todėl devynioliktame amžiuje prasidėjo visuomeninis bei politinis judėjimas už moterų teises, galimybes, vadinamas feminizmu. Prieš šiam judėjimui atsirandant, įvairiausiuose literatūros kūriniuose, kaip ir visuomenėje moterys laikytos ypač reiškiančiomis emocijas ir negalinčiomis gyventi be vyrų. Tokį silpnosios lyties atstovės pavyzdį atskleidė lietuvių novelės klasikas, realizmo laikotarpio rašytojas Jonas Biliūnas apysakoje ,,Liūdna pasaka“. Laikui bėgant žmonių požiūris keitėsi, todėl, nors ir rašytojai pabrėždavo moters emocijas ir kitus bruožus, tai aprašydavo pagarbiai, net išaukštindavo. Devyniolikto amžiaus antrojoje pusėje ir dvidešimto amžiaus pirmojoje pusėje gyvenusi ir kūrusi prozininkė Šatrijos Ragana apysakoje ,,Sename dvare“ aprašo ne tik motinos meilę vaikams, bet ir gamtos, meno, svajonių išsiilgusią moterį. Literatūros kritikas, dramaturgas ir vienas žymiausių lietuvių rašytojų Vincas Mykolaitis – Putinas psichologiniame romane ,,Altorių šešėly“ taip pat pateikė motinystės palaimintą moterį, tačiau dėmesio skyrė ir moters drąsai parodyti.
Visų pirma, kaip jau minėjau, Jono Biliūno apysakoje ,,Liūdna pasaka”, kaip ir senovės visuomenėje, vaizduojamas be vyro prieglobsčio, meilės, palaikymo kenčiančios moters paveikslas. Talentingas psichologinės ir lyrinės lietuvių poemos pradininkas Jonas Biliūnas realizmo laikotarpiu parašytame kūrinyje pateikė tragišką carinės Rusijos užgrobtoje Lietuvoje gyvenančios jaunos Banių šeimos vaizdinį. ,,Jauni ir gražūs, abu mylėjo vienas antrą ir, susiėmę už rankų, ramiai ir drąsiai ėjo gyvenimo keliu“ – rašo Biliūnas. Juozapota ir Petras, pora troškusi sukurti šeimą ir gyventi išsvajotą gyvenimą, 1863 m. buvo priversti atsisveikinti su svajonėmis ir užsibrėžtais tikslais. Jaunuolių kaimo šeimų vyrai, patriotizmo vedami, patraukė miškan kovoti už tėvynę. Juozapotos vyras Petras, priešingai nei kiti, išėjo paslapčiomis, naktį šiai miegant, nes...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!