Moters vaizdavimas lietuvių literatūroje (J. Tumas-Vaižgantas, J. Biliūnas)

Jau nuo pat senų laikų moteris buvo siejama su namais. Ji augino vaikus, gamino maistą, tvarkėsi namuose. Moters pagrindinis tikslas buvo rūpintis namais, vyru bei vaikais. Lietuvių prozininko Jono Biliūno apysakoje „Liūdna pasaka“ moteris yra vaizduojama lyg namų siela. Pagrindinė veikėja Juozapota yra jau ištekėjusi ir ji nieko naujo nebeieško, tik siekia išsaugoti ir puoselėti tai, ką turi – šeimą. Pačioje pradžioje ji spinduliuoja laime, svajoja apie šviesią šeimos ateitį: ,,Jos akys mirgėjo kaip dvi gražios žvaigždės - laimės žvaigždės.“ Tačiau laimė ima blėsti, kuomet mylimasis Petriukas išeina į sukilimą. Juozapotą kankina nerimas ir ji iškeliauja ieškoti vyro, tačiau priėjusi miesto aikštę išvysta tragišką vaizdą - mylimasis pakartas kartuvėse. Nuo to karto moters gyvenimas apsiverčia aukštyn kojomis. Kadaise tryškusi jaunatviškumu ir spinduliavusi meile, Juozapota praranda viltį: ,,Akys aptemo, veidas pajuodavo. Nei vilties, nei laimės nebeliko.“ Suprantame, kad netekusi mylimo vyro, veikėja palūžta. Taigi, nors moteris apysakoje vaizduojama kaip namų šeimininkė, kuri rūpinasi savo šeima, netekusi jos - atsiduria ant beprotystės slenksčio ir ši tragedija sužlugdo moterį dvasiškai - su mylimojo mirtimi miršta ir moters siela.
Moterys beveik visada susitaiko su lemtimi, yra kantrios netikėtai užgriuvusiems rūpesčiams. Nors ir ne visuomet vadovaujasi protu, o labiau širdimi, jos nesikarščiuojant sugeba priimti tinkamus...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!