Vaiko paveikslas lietuvių literatūroje (Šatrijos Ragana, J. Biliūnas, J. Savickis)

Vaiko paveikslas lietuvių literatūroje (Šatrijos Ragana, J. Biliūnas, J. Savickis) Biblijoje yra teigiama, kad pirmieji žmonės Adomas ir Ieva gyveno kartu ir sukūrė šeimą. Tėvai šeimoje formuoja savo vaikų pažiūras ir vertybes. Literatūroje iki XIX a vid. dažniausiai buvo analizuojami suaugusių žmonių tarpusavio santykiai, tačiau vėliau buvo pradėta gilintis į vidinį vaiko pasaulį. Lietuvių literatūroje pirmąjį vaiko paveikslą aprašė XXa pr. Šatrijos Ragana novelėje „Irkos tragedija“, vėliau šią temą plėtojo XXa pr. prozininkas J. Biliūnas novelėje „Kliudžiau“ ir XXa. pirmos pusės rašytojas J. Savickis novelėje „Vagis“. Šatrijos Ragana novelėje „Irkos tragedija“ vaizduoja mergaitę, kuri negauna tėvų meilės, J. Biliūnas novelėje „Kliudžiau“ parodo, kad po geras vaikas gali pasielgti netinkamai, o J. Savickis novelėje „Vagis“ aprašė vaiką, kuris nepasiduoda blogai tėvų įtakai ir elgiasi teisingai. XXa. pradžios ekspresionistas ir ironijos meistras J. Savickis novelėje „Vagis“ vaizduoja vaiką, kuris, vadovaudamasis savo prigimtimi, pasipriešina tėvų elgesiui. J. Savickis yra vienas pirmųjų lietuvių literatūros kūrėjų, kuris didelį dėmesį skiria žmogaus prigimčiai. Jis ironizuodamas aprašo visuomenės ydas, todėl jo novelių veikėjai yra valdomi instinktų. Novelės „Vagis“ veiksmas vyksta gryčioje, kur buvo pririštas vagis, pavogęs arklį. Tėvas žiauriai mušė vagį: „Vagies galva atšokinėjo į pasienį, o blauzdos buvo mušamos batų su pasagaitėmis.“ Jis taip elgėsi su vagimi, nes arkliavagis buvo nekenčiamas žmogus visame kaime. Sūnui šis vaizdas įstrigo. Šis žiaurus tėvo elgesys vaikui nebuvo priimtinas ir, norėdamas suprasti kodėl jo šeimos narys taip darė, bandė jį pateisinti. Nepaisydamas savo jauno amžiaus ir šeimos bei visuomenės rodomo netinkamo pavyzdžio, vaikas vis tiek sugeba vadovautis savo širdies balsu ir elgiasi priešingai nei jo tėvas. Kadangi jam buvo gaila vagies, kuris kentėjo ir savo išgyvenimais priminė Jėzų, todėl paleido į laisvę. Skaitytojas šį sprendimą gali vertinti kaip kilnų, nes kankinamas žmogus yra paleistas, bet taip pat gali būti neapgalvotas ar impulsyvus, nes juk vaiko paleistas žmogus apvogė jo šeimą. Paleistas vagis atsisveikino su jį išlaisvinusiu vaiku, tai buvo „Dviejų kankinių „sudieu“.“ Ši citata parodo, kad vagis yra kankinys dėl savo negarbingo poelgio, o vaikas – nes gyvena šeimoje, kurioje vyrauja smurtas, trūksta humanistinių vertybių. Vaiko elgesys rodo, kad jis nepaiso tėvo autoriteto, turi anksti suaugti ir priimdamas sprendimus vadovautis savo vidiniais išgyvenimais, atsižvelgti į savo paties puoselėjamas vertybes. Taigi, J. Savickis novelėje „Vagis“ vaizduoja vaiką, kurio nekalta prigimtis ir jaučiami išgyvenimai yra svarbesni už tėvų puoselėjamas vertybes ir rodomą pavyzdį. XXa. pr. Lietuvos tautinio atgimimo ir Nepriklausomybės pradžios rašytoja romantikė Šatrijos Ragana buvo pirmoji kūrėja, novelėje „Irkos tragedija“ pavaizdavusi vaiką, kuris jaučiasi vienišas ir yra atstumtas tėvų. Pagrindinė novelės veikėja yra beveik septynmetė Irka. Mergaitės tėtis gyvena Kaune, o mama sodyboje, todėl ji gyvena tik su mama. Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad mergaitės gyvenimas yra geras: ji turi namus, yra pamaitinta, aprengta ir visada lydima geriausio draugo – šunelio Džimo. Tačiau mergaitė nėra laiminga, ji jaučiasi vieniša, nes negauna mamos dėmesio ir meilės. Kadangi motina dažnai išvažiuodavo ir Irka likdavo viena namuose, ji nekantriai laukdavo mamos grįžimo. Kai jos būdavo dviese mergaitė norėjo praleisti kuo daugiau laiko kartu, tačiau mama daugiau dėmesio skyrė ponui Gurskiui nei savo dukrai. Toks artimiausio žmogaus sprendimas labai skaudino: „Irkos tamsiose, aksominėse, panašiose į našlelių gėles akyse žybtelėjo ašaros.“ Ji negalėdavo suprasti, kodėl nerūpi mamai. Vienintelė tikinčios mergaitės viltis buvo Dievulis: „Dievuli, duok, kad visi tie bjaurūs reikalai galą gautų, ir kad ponas Gurskis negreit vėl atvažiuotų, ir kad tėvelis greit atvažiuotų. Žvaigždutės, paprašykit! Amen.“ Tačiau jos maldos nieko nepakeitė – motina vis mažiau skirdavo jai laiko ir mergaitė nusprendė meilės ir šilumos ieškoti tėvelio namuose. Jos laukė ilga kelionė, tačiau tai negąsdino, kaip tik ji skubėjo kuo greičiau pamatyti tėtį. Šioje situacijoje mergaitė pyksta ant mamos ir tikisi būti suprasta tėvo. Vos tik įžengus į tėčio namus mergaitės džiaugsmas dingo, nes „

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!