Požiūris į moteriškumą J. Grušo tragikomedijoje „Meilė, džiazas ir velnias“. Beatričės paveikslas

Požiūris į moteriškumą J. Grušo tragikomedijoje „Meilė, džiazas ir velnias“. Beatričės paveikslas

Kas yra Beatričė?

Šiandien aš kalbėsiu apie požiūrį į moteriškumą ir Beatričę kūrinyje "Meilė, džiazas ir velnias".

Juozas Grušas pavaizdavo Beatričę, kaip idealizuotą moters paveikslą. Pats Beatričės vardas reiškia „laimės nešėją“. Dramos kūrėjas sako, kad į jos charakterį įpynė: „gražiausius jaunimo bruožus - tiesos troškimą, nuoširdumą, sugebėjimą aukotis, meno ir grožio siekimą". Visų keturių pagrindinių veikėjų gyvenimo aplinkybės panašios, tačiau Beatričė vienintelė sugeba vadovautis žmogiškomis vertybėmis. Jos pagrindinė vertybė — meilė. Ji yra pasakiusi: „aš myliu pačią meilę“. Nors Beatričė buvo palikta tėvų ir užaugo su kartais net žiauria senele, į negailestingą, vertybes praradusį pasaulį ji žiūrėjo vilties kupinomis akimis. Beatričė tikėjo prigimtiniu žmogaus gerumu. Ji įžvelgė gėrį net vaikinuose, bet vėliau suprato, kad matė tai, ką norėjo juose matyti. Žinoma, pasaulyje ji matė ne tik pozityvius dalykus, bet ir negatyvius. Visus pasaulio baisumus ji išgyvendavo savyje, norėjo nuo jų pabėgti.

Beatričė stengėsi gelbėti kitų gyvenimus, nors jos pačios gyvenimas nebuvo pavydėtinas. Ji paskatino Andriaus ir Juliaus tėvus pasikalbėti su savo sūnumis apie jų gyvenimus ir bandė padėti Lukui atrasti stiprybės gyventi. Išklausiusi Zinos istoriją, Beatričė puolė jai į pagalbą. Sudaužydama Platono biustą, ji pažadino Juliaus tėvo žmogiškumą, taip išgelbėdama Ziną ir jos sūnų nuo elgetavimo gatvėse. Dramos pabaigoje, sugrįžus jos motinai, Beatričė suprato, kad negali sutvarkyti jaunuolių gyvenimų, todėl ji nusprendė susitvarkyti savąjį. Atsisveikindama Beatričė papasakojo vaikinams apie savo planus ateičiai, svajones, išsakė naują troškimą gyventi. Tačiau pamačiusi vaikinų žiaurumą, ji prarado norą gyventi, nes pasaulyje nebematė meilės, kuri jai buvo svarbiausias dalykas: „Geriau žūti, jei nebėra pasaulyje meilės!“

Idealios moters portretas

Beatričę galime suprasti ne tik kaip asmenį, bet ir kaip idėją. Kaip jau minėjau, Juozas Grušas ja norėjo perteikti moters idealą. Dramaturgas į ją sudėjo daug viena kitai priešingų savybių. Beatričė gali būti ir šventa, ir pasileidėlė, ir motiniška, ir vaikiška. Ji ir naivi, ir išmintinga. Moteris — gyvybės ir kūrimo simbolis, todėl Juozas Grušas ir suteikė Beatričei sunkią naštą — būti šviesa ir skleisti meilę tamsiame ir žiauriame pasaulyje.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!