Beatričės paveikslas J. Grušo dramoje „Meilė, džiazas ir velnias“

Juozas Grušas – vienas žymiausių XX a. antrosios pusės rašytojų. J. Grušas siekė sukurti apibendrintą epochos, tautos ir žmogaus paveikslą. Amžinas problemas jis sprendžia, siekdamas parodyti asmenybės dvasią, jos konfliktiškumą, dramatizmą. Rašytoją domina žmogaus prigimtis ir jos atskleidimas kraštutiniais konfliktų atvejais. Meilė, džiazas ir velnias – tai J. Grušo tragikomedija, parašyta 1967metais. Pagrindiniai dramos veikėjai – trys jaunuoliai – džiazistai – Andrius, Julius, Lukas – groja, šoka, geria, mušasi, nesutaria su tėvais, vulgariai elgęsi su drauge Beatriče. Pastaroji yra šios dramos centrinė veikėja, apie kurią plačiau ir papasakosiu šioje viešojoje kalboje.
Beatričė yra pozityvi kūrinio veikėja. Net Beatričės vardas yra kilęs iš lotyniško žodžio „beatrix“, kuris reiškia „laimės nešėją“. Beatričę galima įvardyti kaip vienintelę kūrinio veikėją, kuri išliko pozityvi net ir išgyvendama negatyvią situaciją, susijusią su mamos netektimi. Net ir netekusi mamos, kuri pabėgo kartu su svetimu vyru, uždaryta į psichiatrijos ligoninę ir nuolat žeminama savo draugų, Beatričė, skirtingai nei kūrinyje vaizduojami jos draugai Andrius, Julius ir Lukas, nepuola šlykštėtis pasauliu ir juo nusivilti. Priešingai: Beata mano, kad visos nelaimės kaip tik skatina norą gyventi. Ji panaši į vaikinus tik savo amžiumi, socialine padėtimi, pomėgiais ir elgesiu. Kartu su savo draugais ir groja, ir aistringai šoka juos viliodama, netgi įsivelia į dažnas muštynes su kita kūrinio veikėja Zina, taip pat savo dienoraštyje atskleidžia didžiausius savo erotinius kompleksus. Bet kokiu atveju, Beatričė jaučiasi sava visose erdvėse, kur tik pasirodo. Ji prislėgta viduje, tačiau, net ir matydama neteisybę, sumaištį ir kitas negeroves, ji nuoširdžiai tiki, kad visa tai yra pakeičiama. „Aš atėjau paskutinį kartą. Aš turėjau ateiti. Negalėjau neateiti... Aš laukiau stebuklo. Stebuklas neįvyko.
Beatričės charakteryje sudėta visa, kas gražu: ir tiesos siekimas, ir pasiaukojimas, ir nuoširdumas. Beatričė – gatvės vaikas, be šeimos. Į savo draugus ji panaši tiek socialine padėtimi, tiek savo amžiumi, pomėgiais, elgesiu. Beatričė jaučiasi sava tiek katile, tiek gatvėje, tiek...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!