Kūrėjo paveikslas XX a. literatūroje. A. Škėma, V. Mykolaitis – Putinas

XX a. rašytojų kūriniuose, nagrinėjant žmogaus kūrybinės prigimties problemas, atskleidžiama kūrėjo padėtis. Rašytojai su visomis detalėmis vaizdavo sovietinį totalitarinį režimą, kurį laikė viena iš XX amžiui būdingų nužmogėjimo formų, nebuvo palankūs ir vartotojiškos Vakarų civilizacijos, kuriai žmogus svarbus vien kaip verslo sistemos sraigtelis, atžvilgiu. Prozininko A. Škėmos romane „Balta drobulė“ analizuojamas vienišo, nesuprasto, nesėkmingą meilę ir ligą patyrusio bei kūrybinio įkvėpimo nerandančio emigranto likimas. O V. Mykolaičio – Putino psichologiniame romane „Altorių šešėly“ analizuojama poeto ir kunigo nesuderinamumo problema.
XX a. katastrofinio modernizmo įtakų bene labiausiai paveikto lietuvių teatrologo, dramaturgo ir prozininko A. Škėmos romane „Balta drobulė“, analizuojant žmogaus santykį su aplinka, atskleidžiamas kuriančio žmogaus paveikslas. Šiame veikale poezijos rašymas – ne tik būdas kovoti su gyvenimo banalumu, bet ir aistringas noras išreikšti save bei stiprus troškimas įveikti mirtį, paliekant pėdsaką literatūros istorijoje. Pagrindinį kūrinio veikėją galima analizuoti kaip išeivį (panašaus likimo kaip ir A. Škėmos), istorijos jėgų nublokštą į svetimą žemę ir negalintį ten pritapti, kaip žlungančios Vakarų humanistinės civilizacijos atstovą arba kaip poetą. Antanas Garšva – ir menininkas, ir savo gyvenimo poetas, kuris nėra abejingas nei kūrybai, nei jį supančiai aplinkai. Kūryba gelbsti Garšvą nuo beprotystės, tai yra jo gyvenimo prasmė, tačiau liftininko darbas nedera su jo kūrybiniu polėkiu. Jis norėtų nusivilkti uniformą, išsivaduoti iš „kauko“ būsenos ir būti tiesiog būti kuriančia asmenybe, tačiau jo laisvę griežtai suvaržo būtinybė užsidirbti pragyvenimui. Garšvos padėtis neatitinka jo dvasinių interesų, todėl kūrinyje atsiranda ironiškas požiūris į save, visuomenės tuštybę ir vartotojiškumą. Veikėjas kenčia ne tik dėl beprasmiško darbo – lietuvių kalba mąstantis poetas išgyvena tam tikrą dvilypumą angliškai kalbančioje visuomenėje. Būdamas poetas, jis jaučia susvetimėjimą ir priešiškumą sumaterialėjusiai Amerikos visuomenei. Veikėjas suvokia, jog jis nėra reikalingas visuomenėje, kuri vertina prabangą, blizgučius, pinigus. Emigrantos padėtis neatitinka Garšvos dvasinių interesų. Dėl to atsiranda ironiškas požiūris į save ir pasaulį, tačiau tai nėra vien asmeninės...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!