Tėvynės paveikslas literatūroje (A. Mickevičius, A. Baranauskas, Maironis)

Romantizmo epocha iš esmės pakeitė Europos kultūrą. Ypatingas meno suvokimas išugdė naują žmogaus mąstymo, jausmų ir elgsenos tipą, sukūrė savitą dvasinės kultūros modelį, kuris įtvirtino Tėvynės paveikslą literatūroje. Šis nepaprastai svarbus paveikslas įprasmina Tėvynės istoriją, atskleidžia kraštovaizdžio bei gamtos grožį ir skatina tautą puoselėti Tėvynę. Romantikai Antanas Baranauskas ir Maironis didelę dalį savo gyvenimo skyrė būtent Tėvynės paveikslui išaukštinti savo kūryboje. Šiame rašinyje palyginsime, kuo panašus ir kuo skiriasi minėtų autorių Tėvynės paveikslas.
Romantinis Tėvynės paveikslas pradedamas tapyti nuo kraštovaizdžio. A. Baranauskas ir Maironis kūriniuose pirmiausia išskiria gamtos grožį ir peizažą. A. Baranauskas romantinėje poemoje „Anykščių šilelis“ kraštovaizdžio centru pasirinko mišką. Poemos lyrinis subjektas garbina šilelį ir laiko jį didžiausiu turtu žemėje. Kūrinyje miškas įgauna šventumo prasmę, todėl ir Tėvynė suvokiama kaip šventovė. Poemos kalbančiojo ilgesio nuspalvinti žodžiai akcentuoja miško svarbą, kuri asimiliuojama su Tėvynės svarba. Anot autoriaus, miške žmogus išgyvena ramybę, mėgaudamasis tyla atskleidžia savo kūrybinius gebėjimus bei savotiškoje miško šventykloje priartėja prie Dievo. Tačiau, kitaip nei A. Baranauskas, trimis dešimtmečiais vėliau gimęs žymus Lietuvos tautinio atgimimo dainius bei iškiliausias poetas romantikas – Maironis – savo kūryboje pasaulio centru nebelaiko miško. Svarbiausiomis ir pagrindinėmis Maironio kūrybos figūromis tampa upės. Kas gi lėmė tokį poeto žvilgsnio pokytį? Ne paslaptis, jog Maironis gimė viename gražiausių Lietuvos kraštų – Pasandravyje, prie Dubysos. Tai ir buvo pagrindinis motyvas, kodėl poetas daug dėmesio skyrė Lietuvos upių grožiui aprašyti. Upių išaukštinimą puikiai simbolizuoja eilėraščio „Kur bėga Šešupė“ pavadinimas. Taip pat eilėraštyje atskleidžiamas stiprus ryšys, siejantis tautą su praeities kartomis. Poetui upės tampa neatsiejama Tėvynės paveikslo dalimi ir jis siekia įrodyti jų svarbą tautai, todėl akcentuoja jų pavadinimus jau pirmose eilutėse. Kūrinyje minima ne tik Šešupė, bet ir Nemunas. Šios upės simbolizuoja neišsemiamą grožio šaltinį, be kurio Maironis negalėtų įsivaizduoti savo Tėvynės ir kurį aprašo kitame eilėraštyje „Nebeužtvenksi upės“. Eilėraštyje lyrinis „aš“ tarytum kalbasi su lyriniu „tu“,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!