Koks Lietuvos paveikslas iškyla lietuvių romantikų literatūroje? (Baranauskas, Daukantas, Maironis, Mickevičius)

Pirmaisiais XIX-ojo amžiaus dešimtmečiais Vakarų Europoje susiformavo romantizmas, kuris atsispindėjo muzikos, dailės bei literatūros kūriniuose. Romantikai atrado viduramžiais gyvavusią sakytinę kūrybą, taip pat domėjosi jos praeitimi. Jie teigia, kad kiekviena tauta yra unikali ir nepakartojama, o jos kultūra - savaime vertinga. Būtent todėl, vienas svarbiausių romantinio meno uždavinių - pažinti ir atgaivinti tautos dvasią. Tautiškumo temą suaktualino prasidėję nacionalinio išsivadavimo judėjimai. Būtent jų dėka romantizmas paplito ir Lietuvoje - ši kryptis yra susijusi su 1831 m. ir 1863 m. sukilimais. Žymiausi šio laikotarpio atstovai Lietuvoje buvo Antanas Baranauskas, Simonas Daukantas, Adomas Mickevičius ir, be abejo, Maironis. Šie autoriai savo kūryboje kurdami romantišką senosios Lietuvos paveikslą ne tik perteikia savo tėvynės gamtos grožį, bet ir atskleidžia jam savo jausmus.
Miškas - lietuvio kūrybingumo ir dvasios atgaivos šaltinis, laisvos ir vieningos Lietuvos alegorija. Apie lietuvio namus – mišką rašė pirmosios Lietuvos istorijos, parašytos lietuvių kalba, autorius Simonas Daukantas. Jis išaukštino mišką tokiu metu, kai pagarba gamtai, girių tankumynams tapo populiari literatūroje. Istorikas savo vieninteliame veikale ,,Būdas senovės lietuvių, kalnėnų ir žemaičių" pabrėžė girios didingumą, gūdumą, tankumą, turtingą ir gausią augmeniją. Žmonėms giria yra ne tik pirma pastogė nuo audrų ir didžiulių vėjų, bet ir visų jų turtų klėtis. Bitės buvo jiems naudingiausi girių gyventojai, nes jos nešė medų ir gamino vašką. Girioje augo daug uogų, grybų, kuriais daugiausia mito Lietuvos kaimo gyventojai. Be to, žmonės valgė paukščių ir žvėrių mėsą. Girioje augo apyniai, iš kurių buvo gaminamas alus. Iš beržų ir klevų žmonės leisdavo sulą. Visos šios miško gėrybės buvo gyvybiškai reikalingos, be jų lietuviui gyvenimas būtų sunkiai įsivaizduojamas. Be to, girios ne tik ir maitino, bet ir slėpė lietuvius nuo priešų. Apstu personifikacijų, vaizduojančių egles ir pušis, kurios taip stiebėsi į viršų, lyg būtų norėjusios pasiekti debesis: "Liemeningos eglės, pušys, klėbiais neapskabinamos, per kita kitą į padanges mušės, kurių viršūnių atsivertęs nepriregėsi"...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!