Kuriuos Lietuvos literatūros kūrinius ir kodėl galima būtų pavadinti Lietuvos epu?

POTEMĖ: Kuriuos Lietuvos literatūros kūrinius ir kodėl galima būtų pavadinti Lietuvos epu? Savo mintis pagrįskite pavyzdžiais.
Visos karingos tautos turi savo epus – nuo ilgiausio pasaulyje tibetiečių nacionalinio didvyrio, šventojo Gesero nuotykių apdainavimo, japonų „Kodžikio“, indų „Mahabharatos“ ir „Ramanjanos“, iki skandinavų „Edų“, Homero „Iliados“ bei „Odisėjos“, prancūzų „Rolando giesmės“, vokiečių „Nibelungų giesmės“ ir rusų literatūros paminklo – „Sakmės apie Igorio žygį“. Epus turi ir mūsų kaimynai suomiai („Kalevala“), estai („Kalevipõeg“) ir latviai („Lačplėsis“). Epas – mitologinio tautos, valstybės mąstymo išraiška, jos savasties šerdis, priminimas, kad istorijos niekada negalima pamiršti, nes žmonės be istorijos – tarsi žmonės be veidų. Tačiau kyla klausimas – kuo mes prastesni kad ir už pačius artimiausius kaimynus? Nejau be modernių Antano Šmulkščio-Paparonio ir Kazimiero Žoromskio bandymų, kurie buvo greitai ir pelnytai užmiršti, mes niekada neturėjome epo, dėl kurio galėtume didžiuotis savo tėvyne Lietuva? Kodėl negalime pasigirti viduramžius siekiančiais epais? Mūsų poetas V. Mykolaitis-Putinas 1934m. liejo ašaras dėl viduramžiais praleisto „tautinių epų kūrimosi periodo“ – esą dėl to „mes neišlavinome epinio grožio pajautimo, mes pasidarėme nebegabūs epiniam žanrui“. O ar iš viso galėjome ką nors turėti viduramžiais, jei mūsų pirmoji Martyno Mažvydo lietuviška knyga „Katekizmas“ išleista tik 1547m.? Vis dėl to manau, kad šiandien Lietuvos epo vardo nusipelnė J. Radvano „Radviliada“ bei M. Strijkovskio „Kronika“, nes juose puikiai atspindėta šalies istorija, K. Donelaičio „Metai“, kadangi šis kūrinys palaiko stiprias sąsajas su antikiniais epais bei Just. Marcinkevičiaus draminė trilogija „Mindaugas“, “Mažvydas“, “Katedra“, nes joje vaizduojama valstybės, rašto ir dvasinių žmogaus idealų atsiradimas.
Pirmiausia M. Strijkovskio poemą „Apie garbingos lietuvių, žemaičių ir rusėnų tautos pradžią, kilmę ir narsą, karžygiškus darbus ir vidaus reikalus“ bei J. Radvano poemą „Radviliada“ galima vadinti Lietuvos epais. Pastarasis kūrėjas – XVIa. Renesanso laikotarpio LDK poetas. J. Radvanas jautė didelę atsakomybę už pavestą darbą ir reikalavimą įamžinti XVIa. LDK istoriją ir Radvilos Rudojo žygius. Todėl autorius ir...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!