Vytauto paveikslas Lietuvos renesanso publicistinėje ir grožinėje literatūroje

XVI a. trečias dešimtmetis žymi tam tikrą lūžį lietuviškosios raštijos raidoje. Svarbias Lietuvos valstybės problemas, karo ir taikos įvykius atspindėjo lotyniškoji to meto poezija, ypač istorinės poemos. Taip pat humanistai lotynų kalba rašė didikams panegirikas, istorines giesmes, satyras, epigramas, elegijas bei epitafijas. Tuometiniai rašytiniai tekstai dar nėra grožinė literatūra moderniąja suvokimo prasme, bet jie pradeda ilgą ir sudėtingą rašto raidos kelią Lietuvos visuomenėje.
„Baisiajam karo žaibui — tokiu vardu jis pramintas buvo —
Broliui Vytautui, daug laimėjusiam pergalių mūšiuos.
Buvo jo valdžioje tauta karinga lietuvių“.
Iš šių eilučių galima suprasti, jog Vytauto epitetas — „karo žaibas“. Taip jis vadinamas dėl savo narsos ir drąsumo bei daugelio laimėtų mūšių. Net šio valdovo žmonės minimi kaip karinga tauta, nes yra pasiryžę bet kada kovoti už savo tėvynę. Vėliau Lietuvos didžiojo kunigaikščio pasiryžimas kovai patvirtinamas šiais žodžiais:
„Štai totoriai pirmi — kunigaikščio Vytauto pulkas —
Traukia lankus bei strėles, skraidina žirgus greituosius“.
Galima suprasti apie Vytauto ir jo kariuomenės drąsa, juk tik narsiausieji eina pirmieji pasitikti priešininkų kalavijų. Taip pat pabrėžiamas ir valdovo sugebėjimas greitai orientuotis netikėtose situacijose. Pamatęs, kad kariuomenė nebeatlaiko priešų puolimo, Vytautas kupinas veržlumo bei energijos skuba pas Jogailą, kad paragintų jį prisijungti ir sumanumu įveikti priešų kariuomenę:
„Karo vadas greičiau už vėją, siautėjantį Marsui,
Skuba karaliaus stovyklon ir ten gausių jo tautiečių
Prašo pagalbos ir pats karalių ragina kautis:
...Liaukis kalbėjęs maldas, šventąsias apeigas baiki.
Ne šventus žaidimus dabar reikia žaisti, ne melstis“.
Iš šio Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovo kreipimosi matoma, kad jis yra reiklus bei sumanus karvedys. Tačiau įsakmus tonas Jogailos širdies nepaveikia, jis lieka pasyvus ir nesiliauja meldęsis, ieškodamas stiprybės maldoje.
Vėlesnėmis eilutėmis dar kartą aiškiai patvirtinamas Vytauto nuožmumas kariaujant, galima teigti, jog jis yra pagrindinis Žalgirio mūšio vadas:
„Brolis paklūsta nuožmus, įniršęs priešus užpuola“.
Matome, kad kunigaikštis nusileidžia Jogailai ir savo įniršį nukreipia prieš priešus. Iš to galima suprasti, kad valdovas nėra karštakošis su šeimyniškiais, labiau linkęs savo pyktį nukreipti tinkama linkme....

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!