Lietuvos paveikslas literatūroje

Lietuva – reikšmingas teritorinis vienetas, kuris yra kur kas daugiau nei tik šalis žemėlapyje prie Baltijos jūros. Tėvynė, tai idealizuojama vieta, todėl nenuostabu,jog kiekvienas kalbėdamas apie Lietuvą, dažniausiai kalba apie jos didingumą, apie Lietuvai priklausantį gamtos grožį. Lietuva dažnai yra aprašoma ir aukštinama literatūros kūriniuose. Lietuvą savo kūriniuose vaizdavo tokie skirtingų epochų rašytojai kaip Jonas Radvanas herojiniame epe ,,Radviliada'', poetas Maironis eilėraštyje ,,Lietuva brangi”.
Žymus renesanso epochos LDK rašytojas, lotyniškai parašyto herojinio epo ,,Radviliada” autorius Jonas Radvanas savo kūrinyje siekė išaukštinti Lietuvą. Šiame herojiniame epe vaizduojama Vytauto Didžiojo laikų Lietuva (nuo Baltijos jūros iki Juodosios) tam, kad būtų priminta Lietuvos buvusi galybė. Pirmoje „Radviliados“ dalyje garsiuosius Lietuvos miškus, kurie to meto Vakarų europiečiams buvo tik akivaizdus šalies ekonominio bei kultūrinio atsilikimo požymis, Jonas Radvanas pristato kaip didybės simbolį. Kūriniuose miškai buvo vaizduojami ir aprašomi kaip visos Lietuvos metafora, nes tiesiogiai primena tautos praeitį bei pabrėžia Tėvynės grožį. Anot kūrinio autoriaus, Lietuva: ,,Ginklais galinga ir šlove išgarsėjusi žemė/čia, plačiuose laukuose, per kuriuos Lietuva nusidriekusi-/motina derlių skalsių ir gentis, įgudusi kariauti.” Didelis vaidmuo „Radviliadoje“ tenka gamtai. Kadangi per ją reiškiasi Dievo valia, nieko keista, kad Lietuvos peizažas daro didelę įtaką žmogaui. Ji yra vaizduojama kaip pašykštinti švelnaus klimato, naudingųjų iškasenų, tačiau yra vadinama išmintinga. Gamta elgiasi kaip griežta motina – stygiumi, trūkumu ji auklėja ambicingus, narsius, ištvermingus Lietuvos karius. Minimos garsios upės- Dauguva, Nemunas, Neris, Šventoji.Upių išvardijimu pabrėžiamas kraštovaizdžio istoriškumas. Pirmiausia jis pamini Boristenį t. y. Dnieprą, kurio vandenys „krinta į plačią jūrą“. Antroji poeto paminėta „Lietuvos upė“ yra Dauguva, tekanti Latvijoje, t. y. tuometinėje Livonijoje, dėl kurios ir kilo aprašomas karas su Maskva. Kūrinyje su pasididžiavimu kalbama ir apie sostinę Vilnių, kuris apibūdinamas kaip „gražusis“, „tirštai apgyvendintas“, bet svarbiausia – „globėjas tautų“. Kraštovaizdis poetizuojamas, meniškai kuriamas gamtos vaizdas, pavyzdžiui, hiperbolizuojamos girios– „jos viršūnėmis šičia žvaigždynus/remia, o medžių šaknim ligi Stikso vėlių nusileidžia“....

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!