Menininko paveikslas literatūroje (A. Škėma, V. Mykolaitis – Putinas)

Menininkas - tai žmogus, kuris pasaulį mato savaip ir jį bando perteikti kūryboje, tai gali būti rašytojas, kompozitorius, dailininkas ir pan. Tikriesiems menininkams kūryba yra gyvenimo prasmė, o praradę galimybę kurti, jie patiria sielvartą ir nežemiškas kančias, kurios dažnai tampa pagrindiniu įkvėpimo šaltiniu. Kančia yra artima kūrybiškos sielos žmonėms, nes jie yra itin jautrūs įvairiems išgyvenimams. Daugumai menininkų reikia praeiti ilgą apmąstymų kelią, patirti nelaimingą meilę ir sielvartą, jog pamatytų tikrąjį savo pašaukimą. Suvokę turimą talentą, jie ryžtasi visą savo gyvenimą paskirti kūrybai – tai menininkui skirti išbandymai, kuriuos aprašo lietuvių autoriai – A. Škėma ir Vincas Mykolaitis – Putinas.
Visų pirma, kūryba, pasimetusios sielos žmogui, esančiam toli nuo namų, padeda užsimiršti apie kasdienybę. Po II Pasaulinio karo prasidėjo masinė emigracija į Vakarus. Dauguma žmonių, jausdami grėsmę pasitraukė ten, kur jiems atrodė, kad gali būti saugu. Tačiau gyvenimas svetur nebuvo toks mielas, kokio tikėjosi žmonės. Neretai emigrantai pasiilgdavo savo gimtosios šalies, juos pradėdavo supti prisiminimai iš tų laikų, kai dar laimingai gyveno tėviškėje. Svetimoje šalyje kultūra, žmonės, kasdienis gyvenimas bei visa kita, yra visiškai priešinga tam, prie ko asmuo yra pripratęs. Svetima kultūra ir kitos tautybės žmonės priverčia išeivį pasijusti atstumtu, svetimu. Tarp tų emigravusių žmonių, kurie jautėsi svetimi kitoje šalyje, buvo ir vienas žymiausių XX a. modernizmo atstovų, lietuvių egzodo rašytojų Antanas Škėma. Jo autobiografinis romanas „Balta drobulė“- tai XX a. vidurio lietuvių, europiečių istorinės patirties dokumentas ir to laikotarpio dvasinės katastrofos apibendrinimas, bei modernaus žmogaus savijautos - vidinio suskilimo, vienatvės, pastovių vertybių ilgesio – negailestingai atvira, skausminga išraiška. Šiame romane protagonistas Antanas Garšva pasaulį mato savaip – šizofrenija sergančio žmogaus akimis. Šizofrenija sergantis žmogus mato fragmentuotą, neatitaisomai suskilusį pasaulį – tokį pasaulį matė egzistencialistai, tokį pasaulį matė jų pagrindiniai veikėjai – absurdo žmonės (individai, mėginantys oriai gyventi beprasmį gyvenimą beprasmiame pasaulyje). Geriausiai pagrindinio kūrinio veikėjo beprasmybę išreiškia keltuvininko darbo...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!