Tėvynės paveikslas lietuvių literatūroje (J. Marcinkevičius, J. Radvanas, S. Nėris)

Tėvynės paveikslas lietuvių literatūroje

(J. Marcinkevičius, J. Radvanas, S. Nėris)

Jau nuo seno kiekvieno žmogaus gyvenime labai svarbų vaidmenį vaidina Tėvynė. Gal todėl Tėvynės paveikslas - viena iš svarbiausių temų lietuvių literatūroje. Skirtingų laikotarpių literatūroje Tėvynės paveikslas vaizduojamas labai skirtingai: XX a. poeto ir dramaturgo Justino Marcinkevičiaus draminėje trilogijoje „Mindaugas“, „Mažvydas“, „Katedra“ vaizduojami skirtingų epochų herojai ir įvykiai, XVI a. poetas Jonas Radvanas pabrėžė didingą Lietuvos praeitį ir įspūdingą krašto gamtą, o XX a. poetė Salomėja Nėris atskleidė nostalgišką Tėvynės paveikslą, kuris kuriamas atskleidžiant žmogaus, praradusio galimybę gyventi gimtinėje, skausmą.

Vieno iš žymiausių XX a. poeto, dramaturgo Justino Marcinkevičiaus kūriniuose vaizduojamos su tėvyne susijusios problemos. Poetas į lietuvių literatūrą atėjo sovietmečiu, bet pamažu tolo nuo oficialiosios ideologijos, tapo vienu iš aktyvių tautinės idėjos puoselėtojų ir gynėjų. Lietuvos vaizdinys šio rašytojo eilėse susideda iš daug smulkių detalių. Just. Marcinkevičiaus draminėje trilogijoje „Mindaugas“, „Mažvydas“, „Katedra“ vaizduojami skirtingų epochų herojai ir įvykiai, kalbama apie visiems laikams aktualias problemas. Dramoje „Mindaugas“ vaizduojama tėvynė, siekianti save sudėti iš smulkių dalelių, kad išliktų gyva istorijoje. Vienijamos ne tik žemės, vienijami ir žmonės. Antrojoje trilogijos dalyje „Mažvydas“ aprašomi Lietuvos raštijos ir kalbos klausimai. Pagrindinis šios dramos veikėjas, pirmos lietuviškos knygos autorius Martynas Mažvydas aukoja save dėl Lietuvos ateities, nes suvokia, kad tėvynės valstybingumui yra iškilusi grėsmė. Iš vienos pusės XVI a. Lietuvą baugino Rusija, o iš kitos – prisijungti norinti Lenkija. Mažvydas idėją apie pareigą skleisti lietuvybės idėjas gvildena visame kūrinyje. Na, o trečiojoje trilogijos dalyje „Katedra“ tėvynė tarsi ieško meno idėjos, galinčios suvienyti visus žmones. Šioje draminėje trilogijoje vaizduojama mylima ir saugoma Lietuva, poetas nori parodyti, per kokį vargą ir skausmą atsirado pagrindinės lietuvių nacionalinio gyvenimo formos: valstybė, raštas, menas. Nemažai Just. Marcinkevičiaus eilėraščių sutelkiamas dėmesys į pagrindinę eskaluojamą temą – Lietuvą: ,,Dainuoju Lietuvą kaip džiaugsmą/ išaugusį iš pelenų,/ kaip savo rūpestį didžiausią,/ kuriuo lyg vieškeliu einu.“ Taigi, poeto Justino Marcinkevičiaus kūriniuose tėvynė vaizduojama brangi, mylima ir neatsiejama nuo žmogaus. Savo kūryba, viešais pasisakymais apie tėvynę Just. Marcinkevičius yra išsikovojęs aukštą moralinį autoritetą.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!