Sakytinės informacijos valdymas

Kasdieniniame gyvenime žmonės nuolat bendrauja vieni su kitais. Tai daryti skatina tiek asmeniniai, tiek profesiniai interesai. Asmeninių interesų inicijuotas bendravimas labai dažnai būna neplaningas, pagrįstas žmogaus nuotaikomis, emocijomis ar tiesiog atsitiktinumais.
Bet koks bendravimas įmanomas tik tuomet, kai egzistuoja mažiausiai du šio proceso dalyviai. Vienas iš jų turi būti suinteresuotas paveikti antrąjį ir tuo tikslu perduoda jam kokią nors informaciją. Informacija- vertinga prekė, kurią galima rinkti, saugoti, kopijuoti, pavogti ar parduoti, tai žinios, kurias galima perduoti, priimti, įsiminti. Tokiu būdu siekiama, kad antrasis proceso dalyvis tą informaciją priimtų, suprastų ir sureaguotų taip, kaip pageidauja informacijos siuntėjas.
Galbūt dažniausiai cituojama konflikto tarp žmonių priežastis – nevykęs komunikavimas1. Kadangi beveik 70 procentų savo laiko, kai nemiegame, praleidžiame komunikuodami – skaitydami, rašydami, kalbėdami, klausydami, - atrodytų, jog logiška daryti išvadą, kad viena iš didžiausių kliūčių sėkmingai grupės veiklai- efektyvus komunikavimo trūkumas.
Nė viena grupė negali egzistuoti be komunikavimo – prasmės mainų tarp grupės narių. Idėjas galima perteikti tik tada, kai vienas žmogus perduoda prasmę kitam. Tačiau komunikavimas yra daugiau negu vien prasmės perdavimas. Prasmę taip pat būtina suprasti. Tad svarbiausia yra suprasti, kad komunikavimą turi sudaryti ir prasmės perdavimas, ir jos suvokimas.
Šiame darbe aptarsiu tai, su kuo susiduriame kasdien daugybę kartų- apie keitimąsi žodine informacija, žodinio (verbalinio)bendravimo ypatumus, kodėl šis bendravimas būna toks komplikuotas ir kodėl mes taip dažnai nesusikalbame.
Žodinis bendravimas – tai dviejų ar daugiau žmonių tarpusavio sąveika, pagrįsta kalbos ženklais. Jis būna rašytinis ir kalbėjimo. Rašytinis bendravimas vyksta tuomet, kai informacijai perduoti pasitelkiamas raštas. Pirmasis – atsakingesnis, nes rašant renkama medžiaga, apmąstomas informacijos tekstas, daug dėmesio skiriama raštų stiliui. Nemaži reikalavimai keliami ir viešajai kalbai.
1. Pranešimo turinys ( apie ką informuoju – tai labai svarbu pokalbiuose ir diskusijose ).
2. Savęs atskleidimo ( ką pasakau apie save ): pranešimu perduodama ne tik tam tikra informacija, bet ir žinios apie siuntėjo asmenį. Savęs atskleidimo aspektas psichologiškai...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!