Įvaizdžio valdymas konflikto tarp "Respublikos" ir "Lietuvos ryto" metu

ĮVAIZDŽIO VALDYMAS KONFLIKTO TARP “RESPUBLIKOS” IR “LIETUVOS RYTO” METU Socialinės psichologijos tiriamasis darbas Atlikta 2004 m. vasario 17 – 21 d. laikraščių analizė Veikėjo apibrėžimas “Lietuvos rytas” apibūdina save, kaip “ištikimą pagrindinei žiniasklaidos priedermei – kontroliuoti valdžią, ir kaip kritišką vertintoją aukščiausių šalies pareigūnų veiksmų”. Įvardija save, kaip atliekantį “laikraščio pareigą – dirbti skaitytojui, puoselėti demokratijos vertybes, o ne patarnauti prezidentui ir kitiems pareigūnams”. Vadina save nuolatiniu valdžios kritiku, kaip “atspindinčiu įvairius požiūrius”, nepaisančiu organizuoto konkurento puolimo, kurį vadina nepagrįstu. Teigia, kad kiekvienas turi teisę turėti savo nuomonę, nepriklausomai nuo to, kokia ji būtų “Lietuvos ryto” atžvilgiu, ir jis tą nuomonę toleruoja. Apibrėžia save, kaip bene vienintelį, besilaikantį įstatymų, kurie valdžios pareigūnams dažnai negalioja. “Lietuvos rytas” apibrėžia save, kaip niekada nepaperkamą, principingą (“Bet “Lietuvos rytui” nieko iš valdžios nereikia, nieko jis neprašė ir neprašys”). “Lietuvos rytas” savo priešininkais įvardija Konstituciją pažeidusio Lietuvos Respublikos prezidento R. Pakso rėmėjus (“...kodėl dienraštis, kurio leidėjas mėgina žūtbūt padėti išsikapstyti susikompromitavusiam prezidentui...”). Konkurento sąjungininkams priskiria valdžios pareigūnus, kurie veikia tarsi būtų “Respublikos” atstovai (“Atrodo, kad A. Klimavičius kalba ne kaip įstatymus turintis ginti prokuroras, o kaip “Respublikos” ir “Vakaro žinių” advokatas, nuolatos pasirodantis šių dienraščių puslapiuose”). “Lietuvos rytas” savo konkurentą apibūdina, kaip neatliekantį vienos iš pagrindinių žiniasklaidos funkcijų – kritiškai vertinti valdžios pareigūnų veiksmus, ir vadina jų nupirktu ir savo tikslams naudojamu įrankiu (“kai kurie laikraščiai, radijo ar televizijos stotys, užuot kritiškai vertinę valdžios darbą, virto prezidento, Seimo narių ar prokurorų stumdomais tarnais, kurie begėdiškai apgaudinėja savo skaitytojus ir žiūrovus, bandydami skalbti nešvarius politikų baltinius”, “Vienas ar kitas laikraštis už atlygį teikia politikams ir partijoms “politinio aptarnavimo” paslaugas”). Konkurento veiklą, priešingą pagrindinei žiniasklaidos priedermei, vadina “spaudą bei žurnalisto profesiją žeminančia”. “Lietuvos rytas” hiperbolizuoja apimtį “Respublikos” straipsnių, kuriuose ji rašo apie “Lietuvos rytą”, teigdamas, kad skirdama “kone pusę laikraštinio ploto” “Lietuvos ryto” kritikai, “Respublika” rašo vienam laikraščiui, savo pagrindiniam priešininkui. Taip ji nebeatlieka vienos iš žiniasklaidos funkcijų – rašyti skaitytojams. Tuo tarpu pats “Lietuvos rytas” save apibūdina, kaip rašančius tik skaitytojams. Formuodamas savo įvaizdį, “Lietuvos rytas” pareiškė, kad konflikto metu laikysis pozicijos, visiškai priešingos “Respublikos” veiklos metodams. Teigia, kad “nerašė ir ateityje nerašys kitiems laikraščiams, kad ir kaip jie šmeižtų, meluotų, kad ir kokius nešvarius veikimo metodus taikytų”. Pasak “Lietuvos ryto”, būtent tokias priemones renkasi tik “nesugebantys konkurencinėje kovoje dirbti leidėjai”. “Respublika” apibūdina save, kaip išsamiai pasakojanti apie skandalingą “Lietuvos ryto” veiklą. Gina ir užstoja visus, kurie teigia esą su ja susidūrę. Vaizduoja save, kaip susiduriančią su nepelnyta jėgos struktūrų veikla, nuskriaustą, su kuria bet kada gali susidoroti oponentai. Teigia, kad yra reikalaujama kompromituojančios medžiagos apie konkurentus, už kurią mainais žadamas “ramus gyvenimas”. Tačiau teigia, esą nepaperkama, neišsižadanti savo rašymo būdų, neišduodanti savo šaltinių. Taip neva pelno vis didesnį skaitytojų pasitikėjimą, kurį rodo augantis dienraščio tiražas. Konkurentą apibrėžia, kaip įtakingą nusikalstamą grupuotę, bet kokiais būdais siekiančią į savo rankas perimti kuo daugiau žiniasklaidos. Susitapatindama su vienu iš savo personažų A. Saboniu ir naudodamasi jo vardu, išsako savo nuomonę apie konkurentus. Nuolat savo straipsniuose tarpusavyje sieja nesiejamus dalykus – krepšinį, verslą, politiką, žiniasklaidą, teisėsaugą. Konkurentus vadina subjektyviais, neprofesionaliais, tendencingais, nes jie nesinaudoja skirtingais informacijos šaltiniais, neišklauso antros nuomonės. Teigia, kad susidūrus su tokiu žurnalistų neprofesionalumu, belieka pačiai imtis rašyti ir taip objektyviai informuoti skaitytojus. Kaltina konkurentus viskuo – sociologinių tyrimų užsakymu ir pakreipimu sau naudinga linkme, per žiniasklaidą kontroliuojant daugelį sričių – reklamą, politiką, teisėsaugą, sportą, taip kuriant nesąžiningus konkurencijos principus. Konkurento veikla, darbo metodai lyginami su sovietine santvarka: “Kai G. Vainauskas pasiryžo keisti “Lietuvos ryto” formatą į patį didžiausią Lietuvoje, buvo sugalvotas šūkis: “Lietuvoje bus vienas Laikraštis ir ... laikraštukai”. Ar jums tai nieko neprimena? Viena Tiesa, viena Partija, vienas Vadas”. Tikslo apibrėžimas “Lietuvo ryto” pagrindiniai tikslai yra kritiškai vertinti valstybės pareigūnų veiklą, puoselėti demokratijos vertybes ir rašyti skaitytojams. Siekia garbingai konkuruoti. Tuo tarpu konkurento tikslus įvardija priešingai. Teigia, kad “Respublika” renkasi konkurencijos metodus, kurių rezultatai būtų jai naudingi – pritrauktų kuo daugiau skaitytojų ir taip didintų dienraščio tiražą. “Respublikos” puslapiuose, skirtuose sporto naujienoms, rašoma ne apie patį sportą, bet apie dviejų didžiausių Lietuvos krepšinio klubų “Lietuvos rytas” ir “Žalgiris” konfliktą. Manau, kad tuo yra siekiama į skandalą atkreipti dėmesį tų žmonių, kurie visai nesidomi nei politika, nei dienraščių konfliktu, apie kuriuos itin plačiai rašoma pirmuosiuose puslapiuose. Skaitytojas, norėdamas sužinoti tik sporto naujienas, neišvengia straipsnių apie konfliktą, kurie užima daugiau kaip pusę sportui skirtos vietos. Taip skaitytojai yra skatinami labiau įsigilinti į laikraščių skandalą ir perskaityti dienraščio pradžioje spausdinamus straipsnius. “Respublikos” tikslas yra ir toliau rašyti stiliumi, kai bet kokiomis priemonėmis yra puolami konkurentai, jų bendražygiai, sąjungininkai ir visi kiti, kurie tik užsimena apie “Respubliką” ir jos leidėjus juodinančius faktus. Tuo tarpu pagal savo supratimą dori valstybės pareigūnai, t. y. tie, kurie teigia susidūrę su vienokiu ar kitokiu “Lietuvos ryto” spaudimu ir siekia tai įrodyti, yra ginami. Neieško kompromiso ir siekia ir toliau konfrontuoti su konkurentais, skelbdama skandalingus, tačiau nebūtinai pagrįstus, faktus. Siekdama skaitytojams pateikti teisybę, kaip priemonę tam, renkasi konfliktą su konkurentu. Taip siekiama pritraukti kuo daugiau skaitytojų, t. y. didinti savo tiražą. Priemonių analizė “Lietuvos ryto” naudojamos kalbos priemonės aprašant priešininkus ir jų veiklą: “... dėl “Respublikos” leidinių” ir “Vakaro žinių” bendrasavininkio V. Tomkaus veiksmų, kuriais šis prievartavo verslininkų turtą bei reikalavo kyšių”; “...susidurdavęs su šiurkščiu V. Tomkaus spaudimu...”; “...priešingu atveju jam buvo grasinama išspausdinti...”; “...kai kurie laikraščiai, radijo ar televizijos stotys, užuot kritiškai vertinę valdžios darbą, virto prezidento, Seimo narių ar prokurorų stumdomais tarnais, kurie begėdiškai apgaudinėja savo skaitytojus ir žiūrovus, bandydami skalbti nešvarius politikų baltinius”; “...vienas ar kitas laikraštis už atlygį teikia politikams ir partijoms “politinio aptarnavimo” paslaugas”; “Prokurorui vaidenasi baubai”; “A. Klimavičius viešai prisipažino esąs silpnas”; “Generalinis prokuroras A. Klimavičius vakar atrodė labai išsigandęs”. Norėdami parodyti generalinio prokuroro A. Klimavičiaus silpnumą, išspausdino nuotrauką, kurioje A. Klimavičius yra nuleidęs galvą ir užsidengęs ją ranka. Kaktoje matosi susirūpinimo raukšlės. A. Klimavičiaus poza nuotraukoje turėtų byloti apie jo baimę, susirūpinimą, pasimetimą. “Lietuvos ryto” naudojamos kalbos priemonės, aprašant save ir savo veiklą: Aprašydami “Lietuvos ryto” veiklą, konkurentai įvardija ją kaip dergimą. Tuo tarpu rašydami apie save “Lietuvos ryto” žurnalistai savo veiklą įvardija kaip “normalią, demokratinėje visuomenėje priimtiną valdžios institucijų kritiką”. “Bet “Lietuvos rytui” nieko iš valdžios nereikia, nieko jis neprašė ir neprašys”; “Visą tą laiką “Lietuvos rytas” buvo ir liko šalies dienraščių lyderis”; “...“Lietuvos rytas” kritišku žvilgsniu vertino visų prezidentų, ir dešiniųjų, ir kairiųjų valdomo Seimo narių bei vyriausybių, taip pat prokurorų ir specialiųjų tarnybų veiksmus”; “...“Lietuvos rytas” visada aiškiai rėmė strateginius Lietuvos valstybės tikslus tapti Europos Sąjungos ir NATO nare, skatino atviros visuomenės kūrimą, pagrįstą demokratijos ir europinės teisės principais, kurių svarbiausias – įstatymo valdžia privalo būti aukščiau žmogaus valdžios”; “...“Lietuvos rytas”, atspindėdamas įvairius požiūrius...”; “...“Lietuvos rytas” neteikė ir niekada neteiks spaudą bei žurnalisto profesiją žeminančių “politinio patarnavimo” paslaugų”. “Respublikos” naudojamos kalbos priemonės: “skandalinga “Lietuvos ryto” veikla”; “neetiški “Lietuvos ryto” vadovo G. Vainausko veiksmai jo (H. Grušnio) atžvilgiu”; “šis žmogus yra toks pavojingas”; “Mafija jau seniai žiniasklaidoje. Napoleono mafijos teikiamos paslaugos – šmeižto ir šantažo kampanijos – turi paklausą”; “Vilniaus klubas užčiaupė visus – tik ne A. Sabonį”; “Lietuvos ryto” teroras”; “...nepelnytus laikraščio smūgius patyręs generalinis prokuroras A. Klimavičius”; “buvo dergiama prokuratūra, asmeniškai aš ir K. Betingis. Po to dergimo prezidentas buvo susirūpinęs”; “...dėl tos rašliavos”; “Beje “Lietuvos rytas” aršiai priešinosi ir naujo Prokuratūros įstatymo priėmimui, ir Konstitucijos pataisai”; “Ar prokuratūra imsis kokių nors veiksmų, kad kai kurie įsisiautėję veikėjai būtų sudrausminti”; “Tuomet man šis laikraštis trukdė dirbti, aš buvau kritikuojamas beveik kasdien...”, “...dažniausiai neigiamai buvau minimas...”, “...šiame laikraštyje buvau apkaltintas...”; “...išdrįsęs įkišti nosį į “Lietuvos ryto” nešvarius reikalus”; “...šiandien tapęs “aklu įrankiu” vainauskų rankose”; “...apsišaukėlio napoleono G. Vainausko, atstovaujančio neaiškiai kompanijai iš Vilniaus”; “Lietuvos ryto” vadukai”; “...paskutinę akimirką jie išsigando ir telefonų ragelių nebekėlė...” “...ir “Lietuvos ryto” galva G. Vainauskas, ir pusgalvis R. Valatka dėjo į krūmus...” “...jų “darbeliams” atstovavo...” “...savo kailiu patyrę šantažą ir terorą iš “Lietuvos ryto” laikraščio”; “...o po to dar ilgai buvo terorizuojamas “Lietuvos ryto”, kuriam vadovauja Vagnoriaus draugelis iš Šri Lankos”; “...visokioms Vainausko aferoms pridengti”; “...išsišokėlis Napoleonas”; “...o jo žmona lakstytų kaip turgaus boba pakampiais...”; “Vainauskų mafija”; “...jo vadovaujamas laikraštis buvo “stogas”...”; “Prisidirbę žmonės vėl puola nešvariais metodais...”; “...patyrė naujus šio dienraščio ir jo atstovų smūgius”; “Už tiesą prokurorui atsilyginta purvu”; “Valatkos išpera”; “Lietryčio” rašytojai”; “...o ne tokiais supykusio piemens metodais”; “...”Lietuvos rytą”, kuris, nedoru būdu sukaupęs lėšas, vėliau naudoja jas nesąžiningai konkurencijai su “Respublika”; “...napoleono savivalė”; “...kaip iš pradžių pagimdomas naujas monstras, o po to visi nuo jo verkia”; “...tų minčių priekiniai kandamieji – R. Valatka”; “Yra kompanija intrigantų, kurie tampo už virvučių pačiuose aukščiausiuose postuose sėdinčius žmones. Juos tampo. O tampomieji tyli”; “Jį už tai “Lietuvos rytas” skaudžiai mušė”; “...palydėjo šūsnimi šmeižikiškų publikacijų”; “Mane “Lietuvos rytas” mušė už tai...”; “...į krepšinio užkulisius kišasi ir grasina net “Lietuvos ryto” vyr. redaktoriaus G. Vainausko žmona – B. Vainauskienė”; “Mane irgi puolė. Pradėjo “Lietuvos rytas”, paskui televizijos ir padarė vieną iš geriausių trenerių – vieną iš blogiausių”; “...generalinio prokuroro pavaduotojas K. Betingis po galingo politinio spaudimo neteko posto ir atsidūrė tremtyje Kaune”; “Vieno turtingiausių Lietuvos žmonių klubas – visiška elgeta”. Formuodama savo įvazdį ir negalėdama pateikti aktualios informacijos (“Paklaustas

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!