Agresijos kilmė ir valdymas

A. de Sent-Egziuperi - Pyktis neapakina: jis gimsta iš aklumo.
Agresija - griaunanti, destruktyvi veikla, priešiškas elgesys, kuriam būdinga įžūlus pranašumo demonstravimas ar net jėgos naudojimas kito žmogaus, žmonių grupės atžvilgiu. Skiriama buitinė, biologinė, socialinė ir politinė agresija, o pastaruoju metu - ir informacinė agresija. Agresijai paprastai priskiriami ne bet kokie veiksmai, sukeliantys skausmą ar kitas nemalonias pasėkmes, o tiktai tokie, kuriais sąmoningai siekiama pakenkti kitam. Tai gali būti traktuojama ir kaip įprotis žodžiais ar veiksmais priešiškai reaguoti į kitų žmonių veiksmus, į daiktinę aplinką ar net save. Agresija gali būti primityvi (kandimas, mušimas, spardymasis, spjaudymas) ir sublimuota (šmeižimas, niekinimas, menkinimas).
Buitinė agresija dažnai aiškinama psichologinėmis priežastimis, alkoholio, narkotinių medžiagų poveikiu. Biologinės agresijos pagrindą sudaro išgyvenamumo instinktų visuma. Politinės agresijos - karų - priežastis nagrinėjo dar Karlas Marksas, suabsoliutinęs kovą dėl naujų žemių, kolonijų, privatinės nuosavybės. Agresiją skatina ir subjektyvesnės priežastys - istorinė atmintis, nušviečianti praeities konfliktus, kraujo keršto paprotys, religinis fanatizmas ir ekstremizmas, asmenų, prieinančių prie galingų politinių bei ekonominių, karinių svertų psichologinės savybės, žiniasklaidos peršami "stipriojo" žmogaus stereotipai. Visuomenė turi galimybių kovoti su pastarasiais (pavyzdžiui, amerikiečių protestai prieš ginklo turėjimo teisę), prieš politinę agresiją - karus yra nukreiptas pasaulinis taikos šalininkų judėjimas, į savo akcijas sutraukiantis šimtus tūkstančių piliečių, kitos pacifistinės organizacijos (pavyzdžiui, žaliųjų judėjimai ir partijos, Rusijos motinos prieš karą Čečėnijoje). Demokratinės visuomenės turi daugiau galimybių priešintis agresijai nei totalitarinės - šimtų skustagalvių neonacių demonstracijos Vokietijoje susilaukia dešimteriopai didesnių tūkstantinių protesto akcijų. Socialinę agresiją tyrinėjo žymus praėjusio amžiaus psichoanalitikas Erichas Fromas.
Lietuvoje dabar labai aktuali vaikų, paauglių (daugiausiai tai – mokiniai) agresyvaus elgesio, suformuoto netinkamų žiniasklaidos stereotipų, problema.
Kolektyvinis siaubo ar smurto filmų žiūrėjimas mūsų dienomis – tai viena tipiškiausių jaunimo laisvalaikio praleidimo būdų. Televizijose rodomų filmų bei kompiuterinių žaidimų smurto scenos persismelkia į jaunuolių sąmonę. Nors saikingas televizijos žiūrėjimas ar kompiuteriniai žaidimai nesukelia ypatingų problemų, kraštutiniais atvejais šiems laisvalaikio praleidimo...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!