Psichologinių procesų valdymas grupėje

Žmogus yra daugelio grupių dalyvis ir jose atlieka skirtingus socialinius vaidmenis, kartais net vienas kitam prieštaraujančius. Žmonių grupėje tampame civilizuoti. Nuo gimimo iki mirties esame grupiečiai. Grupė (apskritai visuomenė) kelia žmogui savuosius reikalavimus, nustato taisykles, draudimus. Tendencija tiems reikalavimams paklusti rodo žmogaus konformizmą, tendencija priešintis – negatyvizmą. Kelio tarp šių dviejų kraštutinumų ieškome skausmingai, tada ir išryškėja mūsų individualybė. Grupėje jos nariai yra nevienodai vertinami, nevienodai populiarūs. Žmogaus vieta grupėje tarp kitų jos narių yra vadinama statusu. [2] Todėl grupės įtaka asmenybės psichologiniams procesams neišvengiama.
Šio darbo tikslas paanalizuoti grupės poveikį individo elgesiui. Kaip grupės veikia kiekvieno mūsų elgesį? Norėdama tai išsiaiškinti, noriu patyrinėti įvairius veiksnius: ir tuos, kurie veikia paprasčiausioje dviejų žmonių grupėje, ir tuos, kurie veikia sudėtingesnėse grupėse, pavyzdžiui, šeimose, komandose, darbovietėse.
1. Individualus elgesys stebint kitiems.
Normanas Triplettas pastebėjęs, kad dviratininkai lenktyniaudami tarpusavyje, važiuoja greičiau negu lenktyniaudami su laikrodžiu, iškėlė hipotezę, kad kitų žmonių dalyvavimas gerina atliktį. Norėdamas patikrinti šią hipotezę, Triplettas paprašė paauglių, kad šie kuo greičiau suvyniotų meškeres. Jis nustatė, kad paaugliai greičiau atlieka tą pačią užduotį esant kitam dalyviui, kuris tuo pat metu atlieka tą pačią užduotį. Geresnė užduočių atliktis stebint kitiems žmonėms vadinama socialiniu palengvinimu. Pavyzdžiui, užsidegus žaliai šviesai, pirmuosius 10 metrų vairuotojai nuvažiuoja 15% greičiau, kai šalia važiuoja kitas automobilis, negu kai jie važiuoja vieni.
Ilgokai buvo manoma, kad socialinis palengvinimas yra bendra taisyklė ir veikia įvairiomis aplinkybėmis. Todėl mokslininkai nustebo, aptikę priešingą dalyką: kai kurias užduotis, pavyzdžiui, neprasmingų skiemenų įsiminimą arba sudėtingus daugybos veiksmus, žmonės atlieka blogiau, kai juos stebi arba kartu dalyvauja kiti žmonės. Vėliau maždaug 300 tyrimų ir 25 000 tiriamųjų atskleidė paslaptį, kodėl šalia esantys žmonės kartais padeda, o kartais – trukdo. Šio mokslinio detektyvo Šerloku Holmsu tapo socialinis psichologas Robertas Zajoncas. Jis prisiminė sužadinimo įtaką atlikčiai: sužadinimas palengvina labiausiai tikėtiną atsakymą – teisingą atliekant lengvą užduotį ir klaidingą atliekant sunkią užduotį....

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!