Vidinė ir išorinė komunikacija kaip informacinė sistema: Neverbalinė komunikacija kaip informacijos perdavimas

1. Įvadas
Komunikacija yra procesas, kurio metu keičiamasi informacija bendros simbolių, ženklų ir elgesio sistemos pagalba. Šis procesas labai svarbus bendruomenės elgsenai, kadangi juo realizuojami žmogiškieji santykiai. Komunikacijos procesas vyksta šia grandine: mintyse suformuluojama idėja, užkoduojama, perduodama, priimama, iškoduojama (suprantant jos prasmę) ir naudojama. Sėkmingos komunikacijos šerdis – informacijos pateikimo tikslumas bei jos interpretavimo adekvatumas.
Komunikuoti – siųsti žinią gavėjui apie kažką. Žinios siuntėjas turi intenciją perduoti tam tikrą informaciją; gavėjas turi motyvą, iš jo laukiama kažkokių santykių – komunikacinio efekto.
Dažnai apie šnekamąją ar rašytinę kalbą galvojame kaip apie tiesioginės komunikacijos priemonę, tačiau mūsų siunčiamas žinias stipriai veikia tokie nežodiniai veiksniai kaip kūno judesiai, drabužiai, atstumas nuo žmogaus, su kuriuo kalbame, mūsų poza, veido išraiška, akių judesiai bei kūno sąlytis.
Komunikaciją galima nagrinėti įvairiais aspektais. Skiriama, formali ir neformali, individuali ir masinė, vienpusė ir abipusė, vertikali ir horizontali ir daugelis kitų komunikacijos rūšių. Tačiau komunikacijos teorijoje skiriami trys pagrindiniai bendravimo tipai: verbalinis, paraverbalinis ir neverbalinis:
• verbalinis bendravimas – tai žodžiais išreikšta informacija, kuri gali būti vokalinė (sakytinė) ir nevokalinė (rašytinė) kalba;
• paraverbalinis bendravimas – tai kalbėjimo tempas, intonacija, pauzės, balso tembras;
• neverbalinis bendravimas – tai kūno kalba, t. y. bendravimas be žodžių (gestai, judesiai, mimika, veido išraiška, akių žvilgsnis).
Bendraudami žmonės informuoja vieni kitus ne tik kalba, bet ir veido išraiška, kūno judesiais, pasirinkdami distanciją. Mes parodome, kaip jaučiamės, ką galvojame, kaip norime pasielgti, nepasakydami nė vieno žodžio – tai yra neverbalinė komunikacija.
Šiame darbe apžvelgsime kaip ir kokią informaciją galima perduoti naudojant neverbalinę komunikaciją.
2. Neverbalinės komunikacijos ypatybės,
funkcijos ir skirstymas
Albertas Mejerabianas nustatė, kad informacijos perdavimo procese verbalinės priemonės – t.y. vien žodžiai – perduoda tik 7 proc. visos informacijos, garsinės priemonės (tokios kaip balso tonas, intonacijas, garsas) - 38 proc., o neverbalinės priemonės – net 55 proc. Profesorius Berdvislas atliko panašius tyrimus, siekdamas sužinoti, kokią vietą žmonių bendravime užima neverbalinis elgesys. Jis nustatė, kad vidutiniškai...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!