Bendravimas kaip keitimasis informacija, individų sąveika ir savitarpio pažinimas

1. Oficialus
2. Dalykinis (Formalus)
3. Intymus (Neformalus)
Formalaus bendravimo pavyzdžiai yra įstaigų susirašinėjimas, egzaminas ir panašiai. Neformalų bendravimą sudaro žmonių asmeniniai pokalbiai, bei laiškai, motinos bendravimas su vaiku ir panašiai.
2.BENDRAVIMAS KAIP KEITIMASIS INFORMACIJA
Žmonės savo psichikos turinį ( mintis, vaizdinius, emocijas ir kita.) kitiems žmonėms perduoda, pasinaudodami įvairiais materialiniais objektais
( garsais, spalvomis, judesiais, daiktais) tie materialūs objektai, kurie žymi tam tikrą psichikos turinį yra vadinami ženklais. Ištartas ar parašytas žodis “jūra” žinantiems šio žodžio reikšmę perteikia tam tikru tikrovės reiškiniu siejama sąvoka , teiginį, emocijas. Ženklų funkcijas atlieka ne tik žodžiai. Žalia spalva transporto ženklų sistemoje žymi sąvoką” eiti, važiuoti leidžiama”, raudona – draudimą, kūjis sukryžiuotas su pjautuvu simbolizuoja darbininkų ir valstiečių sąjungą, lininis rankšluostis, kuriuo nuotaka apjuosia piršlį, reiškia jo išvadavimą nuo bausmės, juoda spalva ( kai kurių tautų – balta) – gedulo ženklas. Visuomenėje plečiantis komunikacijos poreikiams, savaime susiformavo arba buvo dirbtinai sudarytos įvairios ženklų sistemos. Kalba yra svarbiausia bendravimui skirta ženklų sistema. Jų esama apie 3000. Yra dirbtinai sukurtų tarptautiniam bendravimui kalbų ( esperanto, volapiukas, solresol ir kt.). Kurčnebyliai vartoja gestų kalbas. Kalboms artimos yra matematikos ir fizikos simbolių sistemos, transporto eismo ženklai, muzikos užrašymo ženklų sistema ir kt.
Natūralios kalbos yra tobuliausios bendravimo priemonės dėl to, kad jos turi daugybę ženklų ( žodžių, jų junginių, sintaksinių ir intonacinių priemonių) įvairiam psichikos turiniui išreikšti. Žodžiai kaip ženklai, pirmiausiai yra vartojami daiktams ( “ duona”, “ rožė”), reiškiniams ( “ judėjimas”, “miegas”) ir patiems žmonėms ( “Algirdas”, “ Kurmelis”) įvardyti. Žodžiais mąstyme įtvirtinamos bendros sąvokos ( “ medis”, “ materija”, ir pan.). Kalbos ženklai taip pat vartojami mintims ir jausmams perduoti. Mintys, kaip santykiai tarp daiktų ir reiškinių, reiškiamos žodžių junginiais. Žodis “ miškas” žymi tam tikrą medžių grupę, žodis “ ošti” – garsą. Tų dviejų žodžių derinys įtvirtina ir įgalina perduoti kitam žmogui informaciją apie įvykį ( “ miškas ošia”).
Žodžių junginys...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!